Kaip ir buvo manoma, rinkimuose nė vienai politinei partijai nesurinkus absoliučios daugumos balsų, prasidėjo rinkimuose daugiausiai balsų laimėjusios valstiečių liaudininkų sąjungos ir konservatorių varžybos, kas daugiau pasiūlys “mažiukams„, surinkusiems po du ar vieną balsą, kad jie galėtų paremti tiek vieną, tiek ir kitą dominuojančią politinę jėgą.
Ramaus gyvenimo jau nebesitikinčius valstiečius tikrai parems socdemai, bet ir kartu paėmus jų balsus, daugumos Taryboje dar nėra. Vadinasi, tenka galvoti arba aritmetiškai, arba politiškai.
Politiškai
Pagal deklaruojamas politines vertybes, rajone nė viena politinė partija, išskyrus konservatorius ir krikščionis demokratus, neturėtų ieškoti sąsajų su kitomis politinėmis partijomis. Tiesiog kitos panašios krypties politinės jėgos negavo balsų. Konservatoriams ieškoti sąlyčio taškų su nuverstojo prezidento šalininkais yra nepadoru jau vien todėl, kad jie patys nėra prieš sudaryti kažkokius bendrus politinius darinius su kitomis taip pat konservatoriams nepriimtinomis politinėmis jėgomis.
Valstiečiai, iš esmės absoliučiai pripažįstatantys socialdemokratines pažiūras, taip pat neturėtų sudaryti koalicijos su dešiniosiomis partrijomis, o toks noras nuolat kirba.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ vienareikšmiai turėtų vaidinti amžinai su niekuo nesusitaikančio policininko rolę ir nuolat trimituoti apie esamus ar gresiančius pažeidumus, o ne gąsdinti savo rinkėjus, kad eina į vieną ar kitą politinę, gal ir valdančiąją, koaliciją.
Patogiausioje rajono politinėje paletėje yra liberalcentristų situacija. Jų nesaisto nei jokia politinė ideologija, nei ryžtas prisijungti prie bet kurios daugumos. Na, nebent jai ką nors pasiūlytų, ko tiesiog būtų nepadoru atsisakyti.
Dabo partija, laimėjusi du balsus Taryboje, iki galo liks juoduoju arkliuku, kuriai nepatinka dabar valdančioji dauguma ir nepatiks kita dauguma, jeigu tokia atsiras.
Aritmetiškai
Čia situacija daug prozaiškesnė. Devynis balsus rinkimuose laimėję valstiečiai liaudininkai kartu su ištikimaisiais socialdemokratais turi vienuolika balsų Taryboje. Pridėjus šiai politinei jėgai neabejingus liberalcentristus, trapi dauguma Taryboje jau būtų užtikrinta.
Septynis balsus laimėjo konservatoriai, bet jie neturi ištikimųjų ginklanešių. Kovoje už daugumą Taryboje jiems teks kovoti prisiviliojant ne tik giminiškus krikščionis demokratus, bet ir du Darbo partijos žmones, „Tvarką ir teisingumą“ bei tuos pačius centristus, kuriems visada buvo svarbiau aritmetika, o politika rūpėjo, kai aritmetika tam netrukdė. Konservatoriams surinkus visus išvardintus taškus, daugiausiai vietų rinkimuose laimėję valstiečiai liktų mažumoje.
Gyvenimiškai
Devyni valstiečiai, prisijungę du socdemus, privalo kažką rimto pasiūlyti ir bent dar vienai partijai. Iš pirmo žvilgsnio tai turėtų būti liberalcentristai, tačiau su šia partija tradiciškai visoje Lietuvoje jau nebesudaromi rimti susitarimai. Kas lieka? Pasiūlyti vicemero postą vienai iš du balsus rinkimuose laimėjusių partijų.
Valstiečiai deleguoja postą naujajam partneriui, o buvęs vicemeras užima mero pareigas. Taip valstiečiai išsaugo valdančiąją daugumą ir mero bei Administracijos direktoriaus pareigybes.
Šioje gyvenimiškoje situacijoje laimi valstiečiai liaudininkai, išlaikydami valdžią rajone, rajono valdyme įsitvirtina kažkas iš naujai atėjusių valdžion, bet nebelieka valdančiosios pozicijos buvusiam rajono merui merui Leonui Apšegai, kuriam tenka tik Tarybos nario vaidmuo
Kitas gyvenimiškas scenarijus. Valstiečiai gali pakviesti į koaliciją ir seniai su jais koketuojančius liberalcentristus, tačiau jų lyderiai taip pat nesutiks eiti koalicijon, jei nebus pasiūlyto normalaus posto. Vėl teks pasiūlyti ir vicemero kėdę kam nors iš liberalcentristų. Ir tuo atveju neišvengiamas kėdžių persistumdymas, po kurio esamam merui nebelika vietos.
Arba L. Apšega, arba valstiečiai
Rajono politikoje dalyvaujantys žmonės, neoficialioje aplinkoje diskutavę apie įvairius politinės valdžios pasidalinimo scenarijus, kalbėjo, kad valstiečiams likti valdžioje yra galimybė, jeigu jie atsisakys per seniai rajonui vadovaujančio mero.
Atrodo, kad ir pats L. Apšega nebėra nusiteikęs vilkti šio jungo. Apie tai jis pasakojo ne tik savo pažįstamamiems, bet ir nežinia kam būsimojoje kadencijoje atstovausiančiam politikui.
Ar L. Apšega padės konservatoriams?
Tarp dabartinio mero L. Apšegos ir konservatorių lyderio V. Mockaus vyskta nuolatinė konfrontacija. Jeigu L. Apšega liks poste, konservatorių pretenzijoms paimti valdžią rajone bus uždegta žalia šviesa. Jei dabartinis meras susipras, kad laikas perleisti rajono valdymo vadžias kitiems, konservatoriams švies tik geltona.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS