Lietuvoje viena po kitos nuskambėjo kelios gyvulių kankinimo istorijos. Atrodo, kad sukrečiančių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Mūsų rajone aplinkosaugininkai aiškinasi irgi pakankamai bjaurią istoriją.
Visai neseniai spaudoje skaitėme apie pamario krašte sniege besiganančias karves, praėjusį trečiadienį pranešta, kad Lazdijų ūkininko tvarte aptikta keturiolika iš bado ir troškulio nugaišusių veršių, o mūsų rajono Aplinkos apsaugos agentūra gavo pranešimą, kad Alizavos seniūnijos laukais laksto banda alkanų neprižiūrimų arklių.
Iš pradžių rado tik pėdsakus
Aplinkos apsaugos agentūros vedėjos pavaduotojas Rimantas Adomauskas “Mintims„ pasakojo, kad vasario 7 dieną buvo gautas skundas apie tai, kad Zasinyčių kaime (Alizavos seniūnija) neprižiūrimi Jono Lukšio arkliai laksto po apsnigtus laukus.
Tuo metu buvo pakankamai šalta, todėl aplinkosaugininkai iš pradžių net nelabai patikėjo, kad taip gali būti. Kas gi tokiu oru leis arkliams stirti speige? Nepaisant abejonių, pareigūnai visgi nuvažiavo į Zasinyčius.
Arklių tuo metu nesimatė, bet dideli laukų plotai buvo taip nutrypti, kad aplinkosaugininkai nesuabejojo, kad čia vargta ne vieno arklio. Pasikalbėti su arklių savininku pareigūnams nepavyko, nes šis buvo kažkur išvykęs.
Pasirodė ir arkliai
Po šio nerezultatyvaus žvalgybinio žygio šalčiai paspaudė dar stipriau. Vietiniai žmonės kalbėjo, kad naktį Zasinyčių kaime termometrai rodė net 26 laipsnius šalčio. Aplinkosaugininkai nutarė dar kartą apsilankyti tose vietose. Artėjant prie kaimo vyrai pamatė, kad ant kelio vaikščioja palaidas arklys. Netrukus prie vandentiekio bokšto pastebėta dar dešimt palaidų įvairaus amžiaus arklių.
Arčiau priėjusius pareigūnus nustebino arklių kailis, kuris buvo pasidaręs tarsi meškinų – toks susivėlęs ir gauruotas. Ko gero, gyvuliai taip bando prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų.
Į atvykusius žmones arkliai – meškinai nelabai dairėsi. Jie godžiai ėdė sniegą, mat šalia buvęs metalinis lovys ir nedidelė statinaitė buvo visiškai tušti.
Nuėję prie tvarto, pareigūnai rado atidarytas jo duris, kurios buvo paremtos kažkokiu pagaliu, kad neužsidarytų. Aplinkosaugininkai suprato, kad arkliai yra išleisti ir palikti likimo valiai.
Pareigūnų pakalbinti kaimynai sakė, kad arkliai ne tik ištroškę, bet ir alkani, nes šeimininkai vargu ar iš vis turi pašarų.
Arklių šeimininko ir vėl nepavyko surasti namie.
Įstatymas arklių pusėje
Paklaustas, kaip ketina kalbėtis su arklių savininku iš Zasinyčių kaimo, R. Adomauskas sakė, kad už jį kalbės įstatymas. Tie arkliai ne tik dabar vaikščioja palaidi. Jie beveik niekada neuždaromi. Vaikščiodami kur nori ir kada nori, jie nuėda kaimynų kviečius, ištrypia pasėlius, daro kitokią žalą aplinkiniams. Tuo tarpu Gyvulių globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio antroje dalyje yra nurodyta, kad laikomi gyvuliai turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų.
Be to, tame pačiame įstatyme yra pabrėžiama, kad gyvuliai turi būti laikomi jų rūšį, amžių, elgseną, fiziologiją atitinkančiomis sąlygomis.
Pasak R. Adomausko, jei artimiausiu metu šeimininkas nesusirūpins gyvulių laikymu, jam galima bus pritaikyti ne tik išvardintus, bet ir kitus įstatymus, kurių nesilaikymas užtraukia tikrai didelių nemalonumų.
Besidomint Zasinyčių arklių gyvenimo šiokiadieniais, paaiškėjo, kad dalį jų bandoma parduoti iš varžytinių. Tačiau pareigūnai su šeimininku dar turės išsiaiškinti, ar parduodamus arklius galima kankinti ir kaip gyvens likusieji gyvuliai.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS