Tarp žmonių. Šiais dviem žodžiais apibūdina savo gyvenimo būdą Palmira Penkauskienė iš Aukštupėnų gyvenvietės.
Jau dešimti metai, kai ji vadovauja Lietuvos ūkininkių draugijos Kupiškio skyriui “Sodžius”. Mums šnekantis Palmira net pati nusistebėjo, kad Alizavos seniūnijos keletos veiklių ūkininkių tuometinės iniciatyvos dėka per keletą metų ūkininkių draugijos veikla rajone labai išsiplėtojo.
Pastaruoju metu veikia šios nevyriausybinės organizacijos dvylika skyrių su per pusantro šimto narių. Daugelis šių sambūrių jau pažymėjo savo veiklos penkerių metų sukaktis, tačiau labai nudžiugina ir naujos iniciatyvos kaimo moterims susiburti. Tarp tokių ji paminėjo Virbališkių ir Palėvenėlės vietovių ūkininkes, įsteigusias skyrius ir jau suspėjusias atlikti gražių darbų.
Prieš keletą metų, – dalijosi mintimis P. Penkauksienė, – gal net buvo besiformuojanti nuomonė, jog besisteigiančios kaimo bendruomenės užgoš ūkininkių draugijos skyrių veiklą ir pastariesiems egzistuoti gal nebebūsią prasmės. Deja, taip neatsitiko. Teisybė, daugelis ūkininkių skyrių narės buvo iniciatorės burti ne tik pagrindinės gyvenvietės, bet ir aplinkinių kaimų žmonių bendruomenes bei labai nuoširdžiai dalyvauja pastarųjų veikloje. Tačiau nė kiek nesusilpnėjo ir sodiečių veikla. Nuo pat pradžių buvo veiklos gairės, pagal jas darbuojamasi ir toliau.
P. Penkauskienė akcentavo, kad jų veiklos akiratyje buvo ir išliko tikslas šviestis seminaruose, išvykose, domėtis savo šalies ir bičiulių kraštų kultūra, mokytis sveikos gyvensenos. Dabar planuodamos pažintines išvykas po Lietuvą, susimąsto ne apie tai, kur norėtų apsilankyti, o apie tai, kur dar kupiškėnių sodiečių nebūta. Nuo pirmųjų veiklos metų rengiamos ekskursijos kone kas mėnesį į šalies istorines vietoves, taip pat turtingas kultūros paveldo, pasižvalgyti įspūdingo kraštovaizdžio vietose bei pasimokyti kurti jaukią aplinką.
Sodiečių veiklos koordinatorė tvirtino, jog dėl kasmetinės išvykos į parodą-mugę “Lietuvos žiedai” Vilniaus prieigose jau ir nebesitariama, ji planuojama iš anksto, nes norinčių tokioje gėlių šventėje dalyvauti visada būna, iš jos žmonės grįžta pamatę gamtos grožybių, pasiklausę profesionalių gėlininkų patarimų ir įsigiję sodinukų. Daug aplinkos tvarkymo patirties pasisemta ir iš apsilankymų savojo bei kaimyninių rajonų gražiausiai tvarkomose sodybose.
P. Penkauskienė sakė nebijanti pasakyti, kad moterys, dalyvaujančios LŪD veikloje per tuos kelerius metus labai praturtino savo akiratį, išsilaisvino iš darbų nestokojančios rutinos, nebeįsivaizduoja, kad jų ir šeimos narių gyvenimas baigtųsi ties sodybos varteliais.
Ne vienos vietovės ūkininkių draugijos skyriai kartu su kultūros darbuotojais puoselėja senąsias tradicijas. Antai Šepetoje jau prigijo Sekminės su uoliausių šeimininkių prisistatymais, o antašavietės populiarina sūrio šventę.
P. Penkauskienė, pasidžiaugusi, jog “Sodžiaus” veikla, prasidėjusi nuo keliolikos moterų, neretai ir su šeimos nariais pasisėdėjimų prie kavos puodelio, vienų pas kitus apsilankymų, labai išsiplėtojo ir net teko peržiūrėti šios veiklos koordinavimo struktūrą. Skyriai visiškai savarankiškai darbuojasi savo miesteliuose ir ar gyvenvietėse, tačiau išliko ir koordinacinis centras su senuoju “Sodžiaus” pavadinimu. Šios tarybos posėdžiai vyksta kas mėnesį ir aptariami metams planuojami darbai. Tarp šiųmetinių projektų ir visai naujo kirpimo renginys – šeimų sportiniai žaidimai. Jog tokios pramogos reikia, kupiškėnės ūkininkės įsitikino dalyvaudamos pas Rėzeknės rajono (Latvijos Respublika) Ozolainės vietovės ūkininkes.
Pašnekovė pabrėžė, jog žiemos mėnesiais ūkininkių draugijos narės nemažai laisvalaikio praleidžia megzdamos, nerdamos, siuvinėdamos, kurdamos puokštes ar atsidėdamos dailės kūrybai. Tad veiklos dešimtmečio metais savo menine kūryba ketinama prisidėti prie velykinės nuotaikos. Aptarti būsimų išvykų maršrutai ir, žinoma, neatsisakys, jei bus pakviestos kokiomis progomis pristatyti etnografinius savojo krašto valgius. Nuvažiavusios į muges kitur, kupiškėnės sodietės būna tuoj pastebimos, net turi specialią palapinę-kioskelį.
Įprasta teirautis apie bendradarbiavimą su užsieniečiais. “Sodžiaus” veiklos koordinatorė sakė, jog specialiai tokio bendradarbiavimo neakcentuojančios, šie ryšiai klostosi ir savaime. Taip susidraugauta su atstovėmis iš Rėzeknės krašto, salamiestėnės palaiko ryšius su mūsų rajone ne kartą viešėjusios prancūzų delegacijos kaimiškąja bendruomene.
Kupiškėnėms ūkininkių draugijos narėms yra tekę mokytis patirties iš Švedijos, JAV atstovių.
Pastaraisiais metais sodiečių atstovės buvo pakviestos dalyvauti festivalyje Italijoje, išvykoje į Briuselį.
P. Penkauskienė sakė, jog ūkininkių sambūrių pradžioje pokalbius pradėdavo prie žvakės, pastovėdamos susikabinusios rankomis – tarsi pasidalydamos gerąja energija. Ji mananti, kad toks ceremonialas labai padėdavo atsikratyti smulkmeniškumo ir susitelkti šviesiems tikslams. Tokio nusiteikimo, draugiškumo, optimizmo siekiama ir tolimenėje veikloje.
P. Penkauskienė, jaunystėje baigusi Panevėžio aukštesniąją muzikos mokyklą ir įgijusi kanklininkės specialybę pagal paskyrimą išvyko dirbti į Antalieptę (Zarasų r.), tačiau vėliau grįžo į gimtuosius Kunigiškius, nes ir Palėvenėl ėje buvo atidaryti kultūros namai, vėliau jai buvo pasiūlytos apylinkės vykdomojo komiteto sekretorės ir net pirmininkės pareigos. Sulaukusi pensinio amžiaus pradėjo dirbti širdžiai mielos kraštotyrinės veiklos draugijos etatine sekretore. Iš to laikmečio labai svarbiu indėliu Palmira laikytų tai, kad buvo surengta ekspedicijų surinkti labai įvairiapusei medžiagai apie tas vietoves, kurios atsidūrė Lėvens tvenkinio dugne.
Lietuvos ūkininkių draugijos Kupiškio koordinacinio centro “Sodžius” vadovė Palmira Penkauskienė.
Lilijanos Budrienės nuotrauka
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ