Penktadienį į Kupiškio kultūros centro fojė buvo susirinkę žmonės, kurie dirba, vienaip ar kitaip prisideda prie etninės kultūros saugojimo, sklaidos, papročių, tradicijų populiarinimo įvairioje veikloje – įvyko steigiamasis rajono etninės kultūros plėtros tarybos susirinkimas.
Kam toks darinys reikalingas? Pasak Kupiškio kultūros centro etnografės Almos Pustovaitienės, atėjo metas visiems derinti savo veiksmus, siekti bendro vieningo etnokultūros plėtros proceso. Atsivėrus Europos Sąjungos sienoms, į mūsų šalį plūstelėjo ne vien teigiami dalykai. Spartus gyvenimo tempas, sociokultūriniai, ekonominiai procesai, informacijos gausa kelia grėsmę etninei kultūrai – niveliuojasi ir nyksta tradicijos ir papročiai, etnografinių regionų skirtumai, asimiliuojasi tarmės ir pan. Pradėjome tolti nuo savo šaknų. Turime prisiimti atsakomybę, jog jos iš viso neišnyktų. Be abejo, ir iki šiol buvo dirbama šia linkme, tačiau nebuvo vieno bendro apibrėžto tikslo.
2003 m. birželį buvo priimtas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl etninės kultūros plėtros valstybinės programos. Pavyzdžių, jog steigtųsi rajoniniai etnokultūra besirūpinantys dariniai, šalyje daug nėra. Iš tokių A. Pustovaitienė paminėjo Jurbarko rajono etninės kultūros plėtros tarybą. Susirinkusieji pritarė, jog derėtų nuvykti ir pasidomėti jos veiklos principais, pasisemti patirties.
„Praeitis, kaip šulinys, iš kurio turime semtis. Dabartis – sklaida bei materialinis dvasinio klodo saugojimas. Ateitis – mūsų visų rankose. Todėl ir kilo siūlymas remiantis valstybine etninės kultūros plėtros programa įkurti rajoninę etninės kultūros plėtros tarybą“, – sakė A. Pustovaitienė. Į būsimą darbą siūloma grupė: Danguolė Koženiauskienė, Gražutė Valaitienė, Vilma Aleknienė (susirinkime nedalyvavo dėl ligos), Kristina Varnauskaitė, L. Mačiulienė, Eglė Uldukienė, Violeta Aleknienė, Rimantas Jocius, Vytautas Knizikevičius, Dalia Kaktienė, Danutė Baronienė, Algirdas Gasiūnas, Irena Vapšienė, Vaida Kalamažnikienė, Vilija Morkūnaitė, Žydrūnė Rakauskaitė, Kazys Stančikas (susirinkime nebuvo), Dalia Senvaitienė, D. Palionienė.
Buvo pristatytos perspektyvinės programos gairės, išsakyta nemažai skaudulių, pvz., etnografijos specialistų klausimas, etninė kultūra nepakankamai integruojama į švietimo sistemą (etnokultūros pamokos, kaip dėstomasis dalykas, vyksta tik Salamiesčio ir Antašavos mokyklose, rajone veikia keletas etnokultūros kryptimi dirbančių papilomo ugdymo būrelių), jaučiamas folkloro ansamblių stygius, nėra duomenų bazės – kas ką kur yra padaręs ir pan. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė pateikė muziejaus uždavinius: sukurti etninės kultūros pamokas ir jas nuolat vesti (būtina turėti materialinę bazę, specialistą, apmokėjimą); atkurti tradicinius amatus; organizuoti įvairius renginius; fiksuoti etninės kultūros dvasinį ir materialinį paveldą.
Diskusijos apie etnokultūros situaciją rajone, problemas, su kuriomis susiduriama, tęsėsi kone dvi valandas. Galiausiai vis tik buvo nuspręsta dirbti kartu ir sutartinai nubalsuota įkurti rajoninę etninės kultūros plėtros tarybą. Iš penkių pasiūlytų kandidatų, šios tarybos pirmininke balsų dauguma išrinkta A. Pustovaitienė. Tolesnis žingsnis – paruošti įstatus, programą ir kitą reikalingą medžiagą. Kitam susirinkimui teks parengti ir namų darbus – iš savo profesinės pusės apžvelgti kas yra nuveikta ir ką dar reikia padaryti etninės kultūros išsaugojimui bei gyvosios tradicijos tęstinumui, savitumo išlaikymui, pažinimui, fiksavimui bei perteikimui.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ