Kiekvienas miestas savo įvaizdį kuria ne tik istorijos, kultūros ar architektūros paminklų, muziejų, skulptūrų (jų Kupiškiui išties daugelis pavydi) pagalba. Svarbią vietą kiekvieno miesto infrastruktūroje užima ir prekybos centrai, kavinės. Atvykus į Kupiškį ir Gedimino gatve einant bažnyčios link pastebimiausiais mūsų rajono centro realybės ženklais tampa pigių, padėvėtų drabužių parduotuvės. Jos, kad ir kaip tai būtų nyku – centrinės mūsų gatvės veidas.
Demografinis pjūvis pagal “skudurynų„ kiekį
Artėjant rinkimams politikai vis dažniau prabyla apie realų rinkėjų skaičių. Net ne apie tuos, kurie eis ar neis balsuoti, bet apie tuos, kurie išvykę dirbti į užsienį. Niekas jų konkretaus skaičiaus nežino. Spėjama, kad vien Kupiškio mieste tokių “laikinai mirusių„ sielų gali būti apie tūkstantį. Pasirodo, gan išsamų visuomenės vaizdą galima susidaryti ir giliau pažvelgus į, regis, visai niekuo dėtą prekybą padėvėtais rūbais. Ką byloja mūsų rajone dominuojanti prekyba padėvėtais drabužiais? Daugelis nė kiek neabejodamas pasakys, kad, be abejo, menką mūsų žmonių mokumą. Prekyba padėvėtais drabužiais, pasak sociologų ir psichologų, atskleidžia ne tik finansinę visuomenės padėtį, bet ir demografinę, kitaip pasakius, valstybės, rajono žmonių visumos, jų skaičiaus ir amžiaus struktūrą. Jei tikėtume įvairių apklausų duomenimis – pagrindinis padėvėtų rūbų pirkėjas yra vyresnio pensinio amžiaus žmogus, taip pat žmonės, kurių pajamos yra minimalios. Tad padėvėtų drabužių parduotuvių gausa Kupiškyje vaizdžiai iliustruoja mūsų miesto ir rajono demografinę situaciją. Ją geriau peržvelgę ir išanalizavę, politikai galėtų sukurti tikrai tobulą partijos rinkiminę programą.
Pirmauja padėvėtų drabužių parduotuvės
Matyt, padėvėtų drabužių parduotuvės “Humana„, kurios tinklas plačiai paplitęs visoje Lietuvoje vadovai puikiai žinojo, ko reikia kupiškėnams, ką jie pajėgūs pirkti, ko ne. Atsiradus “Humanai„ prekybos padėvėtais drabužiais “rinka„ mūsų rajone pasiekė naujų mastų, tiesiog suklestėjo. Netyčia užklydę į Kupiškį tikrai nustebtų ankstyvą pirmadienio rytą išvydę didžiulį būrį žmonių, besibūriuojančių prie šios parduotuvės durų. Daugeliui visa tai primena sovietinius laikus, kai grumtynės prie parduotuvių ar stovėjimas ilgose eilėse dar gerokai prieš jas atidarant, buvo neatsiejama kovos už būvį dalis. Bet tada grūmėmės dėl importinės dantų pastos, mandarinų, tualetinio popieriaus…
Ar pastebėjote, kad Kupiškyje visai nėra prekybos centrų ar elementarių parduotuvių, kuriose rajono gyventojai galėtų įsigyti naujų kokybiškų drabužių, avalynės. Bandę atidaryti čia tokias parduotuves sako, kad jos tuoj pat bankrutuotų. Net elementaraus apatinio trikotažo kupiškėnai vyksta pirki į Panevėžį. Stambesni verslininkai, vadovaujantys įmonių ar įstaigų darbuotojai, ar apskritai kiek išrankesni pirkėjai drabužius ir avalynę įsigyja taip pat Panevėžyje, jei tam skiria dar didesnį dėmesį ir yra reiklūs, perka firminėse parduotuvėse sostinėje ar svečiose šalyse.
Stiliaus pojūtis
Aišku, ir padėvėtų drabužių parduotuvėlėse galima pastebėti ir ne vieną rajono verslininką ar šiaip vadinamo elito atstovą. Kas juos atveda į tokias parduotuves? Be abejo, garsių pasaulyje firmų ženklai. Retkarčiais čia galima įsigyti ir išties stilingų, originalių drabužių, kurie nedaro gėdos didžiausiems stiliaus snobams. Štai, pavyzdžiui, “Hugo Boss„ firmos vyriški baltiniai prestižinėse “City„ parduotuvėse kainuoja nuo 200 iki 700 litų (būna ir dar brangesniu), vadinamuose “skudurynuose„ šios firmos gaminį galima įsigyti už 12 ar net 1 litą. Bet šio sluoksnio pirkėjas, tegu ir mokus, nėra “Humanos„ taikinys. Pelną šioms parduotuvėms neša minimalias pragyvenimo lėšas gaunantys žmonės.
Biznio perspektyvos
Pradėjus kalbėti apie mūsų gyvenimo atspindžiu tapusius “skudurynus„, galima pastebėti dar vieną detalę. Atsidariusi “Humana„ tapo rimta konkurente mažesnėms pigių drabužių parduotuvėlėms ar turgaus prekeiviams, kur jie prekiauja trečiadieniais ir šeštadieniais. Kainų “dempingas„ čia tikrai vaidina svarbų vaidmenį. Pirmadieniais, kai yra pristatoma nauja drabužių siunta, jie čia kainuoja po 12 litų (maksimali kaina), vėliau kaina mažėja net iki 1 lito. Pasak nuolat “Humanoje„ besilankančios B. Žekonio gatvės gyventojos M. B., pirmadienį kai būna prekiaujama drabužiais iš naujos siuntos, pagrindiniais, labai sparčiai besisukančiais pirkėjais tampa turguje ar savo parduotuvėlėse padėvėtais rūbais prekiaujantys asmenys. Būtent jie nuo pakabų iš eilės šluoja visus, kiek geresnius drabužius (striukes, megztinius). Vėliau, aišku, jau ne už 12 Lt., o, pavyzdžiui už 30 juos parduoda turguje ar savo parduotuvėlėje. Visai neblogas bizniukas. Ir tam nereikia jokių ypatingų pastangų ar sugebėjimų.
Vietoje epilogo
Įdomu kiek pakitęs ir koks Kupiškis mus pasitiks po ketverių metų. Ar ir toliau mieste dominuos padėvėtų drabužių rinka, ar visgi ji bus tapusi senokai neregėta atgyvena?!
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS