Dviejuose neseniai išspausdintuose straipsniuose supažindinome skaitytojus su šilumą gaminančios AB “Simega„ ir ją pristatančios mūsų namams AB “Panevėžio energija„ nesusikalbėjimus. Jos iki šiol nesurado bendro vardiklio abipusiškai naudingai veiklai. Kaip bus nubausti kupiškėnai, jei verslininkai taip ir nesusišnekės?
Sakoma, kad pinigai neturi kvapo. Nors tai pakankamai diskutuotinas teiginys, versle dirbančių žmonių uoslės yra savotiškos, o galutinis vartotojas, kuris dėl objektyvių aplinkybių yra priverstas naudotis kelių firmų teikiamomis paslaugomis, gali likti kaip tas trečias brolis…
Šilumą gaminanti “Simega„ ir Kupiškiui ją tiekianti “Panevėžio energija„ nesutaria dėl tarpusavio atsiskaitymų (detaliai apie tai “Mintys„ jau rašė). Kuo tai kvepia kupiškėnams, jei įmonės taip ir nesusitars.
Yra atsarginis variantas
“Mintys„ pasiteiravo AB “Panevėžio energija„ generalinio direktoriaus Vytauto Šidlausko, kaip jo vadovaujama bendrovė sureagavo į AB “Simega„ prašymą dėl kainų peržiūrėjimo. V. Šidlauskas, susipažinęs su šiuo prašymu, paprašė “Simegos„, kad pateiktų savo kaštus, o tada įvyks derybos. Šios bendrovės vadovui pateikėme ir daugiau klausimų.
Kas būtų, jei derybos nepavyktų?
“Simegos„ rašte yra parašyta, kad šalims nesusitarus 2008 metų gegužės mėnesį gali būti nutrauktas šilumos tiekimas. Kas būtų? Per aštuoniolika mėnesių galima pastatyti naują elektrinę , ne tik katilinę. Vartotojams nuo to tikrai neturėti kilti galvos skausmo. Kaip bepasibaigtų derybos, kupiškėnai nuo to tikrai nenukentės.
Pasvarstykime blogiausią variantą. Derybos nepavyksta. Jums nuo to bus labai blogai, ar tiesiog tas pats?
Mes savo verslo plane esame numatę pastatyti katilinę, bet kam daryti investiciją, jei katilinė jau yra. Patrnerystę reikia gerbti. Juk mes ne sau perkam šilumą, už mūsų stovi gyventojai.
Visgi norėčiau sukonkretinti. Jūs žadate eiti į kompromisus su šilumos gamintoju, ar laikysitės kietos pozicijos?
Aš visą laiką sakau, kad versle kiekvienas turi norėti naudos. Bendrovė turi kovoti už save ir tuo pačiu privalo būti patikima savo klientams.
Pavojus – keliolikos milijonų smūgis
Apie atsarginį variantą, kurį numato “Panevėžio energija„ po galimų nesėkmingų derybų su “Simega„, supažindintas šilumą gaminačios įmonės generalinis direktorius A. Sankauskas pateikė savo tolimesnių įvykių versiją: “ Jei dviem verslo partneriams nepavyktų rasti bendros kalbos dėl šio reikalo, aš manau, kad viskas vystytųsi maždaug tokiu būdu. “Panevėžio energija„ ar rajono Savivaldybė turėtų investuoti į Kupiškio šilumos ūkį keliolika milijonų litų ir pasistatytų dar vieną katilinę. Pagal dabar galiojantį Šilumos įstatymą, viskas atrodytų taip – šiluma Kupiškio miestui būtų tiekiama iš to šaltinio, kuris sugebėtų pasiūlyti žemesnę kainą. Mes galėtume nepasitraukti iš šilumos rinkos, o tas keliolika veltui investuotų milijonų pakibtų ore. Pinigai investuoti, o šilumą tenka pirkti iš esamos katilinės. Juk mes šilumą galime parduoti už abiem pusėms ekonomiškai naudingą kainą. Gal aš ir per daug gerai galvoju apie savo įmonę, bet nemanau, kad kas nors pigiau pagamintų šilumos energiją. Negalima atmesti varianto, kad veltui į balą bus išmesta kokie penkiolika milijonų litų, todėl, mano nuomone, visiems geriausias variantas yra susitarimas. Juk investicija į naują katilinę neišvengiamai lemtų šilumos kainą vartotojams. Išleisti milijonai neišvengiamai prislėgtų mokėtojų už šilumą pečius„.
A. Sankauskas pasakojo, kad „Simega“, dabar turinti nemažų pajėgumų, galėtų gamintis ir elektros energiją. Jo nuomone, nepavykęs susitarimas su “Panevėžio energija„ tikrai nebūtų “Simegos„ verslo pabaiga.
Telšių tragedija neturėtų pasikartoti
Pernai visa Lietuva sekė Žemaitijos sostinę ištikusią tragediją, kai paspaudus šalčiams Telšių gyventojai ilgam laikui liko be šilumos. Kupiškėnai nerimauja, ar toks likimas šiemet negali ištikti ir jų, nes mieste eksploatuojamos pakankamai senos trasos.
“Panevėžio energijos„ generalinis direktorius sakė, kad viskas priklauso nuo to, kaip ūkis eksploatuojamas. Kupiškyje šis ūkis yra patikimas ir stabilus. Kiekvienais metais yra atliekami hidrauliniai bandymai, šurfai (atkasama dali vamzdyno ir tikrinama jo defektuotė), kiti darbai. V. Šidlauskas tik paskatino gyventojus eiti kartu su jo įmone ir pasirūpinti šilumos taupymu – tvarkyti savo ūkį, savo turtą. Paklaustas, ar kupiškėnai gali būti ramūs dėl šiluminių trasų saugumo, V. Šidlauskas atsakė tvirtai – TAIP.
“Panevėžio energija„ pateikė duomenis, kiek pastaruoju metu ši įmonė yra investavusi į Kupiškio šilumos tinklus: 1997 metais – 1,65 mln. litų, 1998 m. – 538,9 tūkst. litų, 2003 m. – 623 tūkst. litų, 2004 m. – 323 tūkst. litų, 2005 m. – 398 tūkst. litų, 2006 m. – 76,4 tūkst. litų.
AB “Simega„ per paskutinius penkerius šešerius metus investavo per penkis milijonus litų į katilinių ūkio vystymą. Pagrindinės investicijos buvo taikomos norint atsisakyti mazuto, nes jei būtų naudojamas šis kuras, vartotojai turėtų mokėti du kartus daugiau, nei mokame šiandien. Pasak A. Sankausko, “Simegoje„ yra sumontuoti keturi medienos drožlių katilai, kurių bendra energetinė galia viršija 28 megavatus. Vadinasi, miestas yra aprūpintas pakankama generacine galia.
Kai du nesutaria, gali kentėti trečias
Pasidomėję ir skaitytojus supažindinę su šiluminiais reikalais mieste, galime konstatuoti – abi su miesto šildymu susijusios įmonės pakankamai rimtai žiūri į savo verslą ir solidžiai į jį investuoja. Tačiau joms nesusitarus dėl abipusiškai naudingų santykių, yra reali tikimybė, kad už tai teks mokėti šilumos vartotojams – eiliniams kupiškėnams.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS