Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro (PRATC) artimiausiu metu laukia nemaži darbai – reikia sukurti atliekų tvarkymo sistemą apskrityje ir įsisavinti milžiniškas tam tikslui skirtas lėšas. Neseniai PRATC specialistų grupė lankėsi Švedijoje, kur sėmėsi tokių darbų patirties. Delegacijos sudėtyje buvo ir rajono savivaldybės Administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, kuris yra ir PRATC narys. Grįžęs iš šios Aplinkos ministerijos suorganizuotos mokomosios kelionės, Ž. Aukštikalnis su “Mintimis„ pasidalino joje patirtais įspūdžiais.
Atliekų rūšiavimo epocha
Švedijoje lietuviai ne tik klausėsi paskaitų, bet ir apžiūrėjo sąvartynus, šiukšlių rūšiavimo centrus. Paklaustas, ar Lietuva rengiasi dirbti pagal Švedijos pavyzdį, Ž. Aukštikalnis sakė, kad Aplinkos ministerija yra pasamdžiusi konsultantus, kurie yra sukaupę įvairių šalių patirtį. Lietuva pasirinks variantą, atsižvelgdama į atliekų tvarkymo kokybę ir į kainą.
Šiuo metu manoma, kad į centrinį regiono sąvartyną pateks tik tos atliekos, kurių nebegalima niekam kitam panaudoti. Švedai, kurie nėra tokie pedantiški kaip vokiečiai, irgi stengiasi kiek galima daugiau atliekų išrūšiuoti. Tik tai, ko nebegalima perdirbti, jie sudegina. Lietuvoje į šiukšlyną patenkančios atliekos bus palaispniui užpilamos žemėmis ir ta teritorija apsodinama medžiais. Pagal apskaičiavimus, mūsų regioninis sąvartynas turėtų funkcionuoti penkiolika metų, o po to vėl bus ieškoma naujo sąvartyno vieta.
Švedai rimtą dėmesį atliekų rūšiavimui pradėjo skirti palyginti neseniai. Kai pamatė, kad šiukšlynai katastrofiškai didėja, jie prisistatė daug deginimo įmonių, kurios dūmais paleisdavo įvairias šiukšles. Švedai pripažino, kad daugybė deginimo įmonių – jų klaida. Vėliau pagal Europos Sąjungos direktyvą pradėta stengtis, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus ir į deginimo įmones. Šioms įvedė nemažus mokesčius, ir deginti jau nebeapsimokėjo. Prasidėjo atliekų rūšiavimo epocha.
Gyventojai skatinami pinigais
Švedai atliekas rūšiuoja tris kartus. Pirminis rūšiavimas vyksta kiekvienuose namuose. Gyventojai šiukšles išmeta į atitinkamus konteinerius. Švedijos Vyriausybė gyventojus elgtis pagal taisykles skatina mokesčiais. Jei gyventojas į konkrečioms atliekoms skirtą konteinerį išmetė būtent tas šiukšles, tai mokėti tenka tik už konteinerio transportavimą, jei viską sumetei į vieną konteinerį, mokėsi ir už transportavimą, ir už rūšiavimą, kurį atliks kažkas kitas. Tai gyventojui atsieina gerokai brangiau.
Kitas šiukšlių tvarkymo etapas vyksta rūšiavimo centruose. Prieš perdirbimą dar kartą peržiūrimos jau atrinktos atliekos ir perdirbamos įvairiose įmonėse.
Teks gyventi europietiškai
Ž. Aukštikalnis sakė, kad ir kupiškėnams netrukus teks pratintis prie šiukšlių rūšiavimo. Įmonės, kurios turės licenzijas atliekoms surinkti, nurodytose miesto vietose pastatys savus konteinerius. Licencijas tokiai veiklai išduos Aplinkos ministerija.
Rajono Savivaldybė jau praėjusią savaitę gavo vienos įmonės prašymą nurodyti vietas, kur galima statyti konteinerius, ir duoti leidimą šiai veiklai. Matyt, artimiausiu metu naujieji konteineriai pasirodys miesto gatvėse. Kupiškėnams teks pratintis prie šiukšlių rūšiavimo. Išmokti teks per trejus – ketverius metus, švedai mokėsi dešimt. Lietuva per vėlai tapo valstybe ir tokių ilgų terminų bet kokioms naujovėms įgyvendinti tiesiog neturi. Viską daryti reikia greitai.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS