Per šešiasdešimt ūkininkų, kurių dienos prasideda ir baigiasi karvių melžimu ir ruoša tvartuose, vis dėlto rado laiko dalyvauti ketvirtadienį Žemės ūkio rūmų atstovo savivaldai rajone ir Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kviestame susirinkime.
Darbotvarkė žadėjo pieno gamintojų ir šios produkcijos supirkėjų pašnekesį dėl vis įsiplieskiančių kivirčių, susijusių su įtarimais, jog nustatant pieno kokybę sukčiaujama. Taip pat ir apie kitas pieno gamintojų bėdas. Tos “kitos bėdos„ labiausiai ir nedavė čia dalyvavusiems po kelias karvutes laikantiems sodiečiams. Tai pieno supirkimo kainos. Ir žiemos laikotarpiu už pieno kilogramą jiems mokama ne daugiau kaip po 0,45 lito. Tačiau pasitarimo dalyviai ne kartą buvo perspėti, jog šiame susirinkime neaptarinėjamos pieno supirkimo kainos, dėl jų reikia tartis su produkcijos supirkėjais. Bet pieno kainos toks įsiskaudėjęs dalykas, kad vis pasigirsdavo nuoskaudos ir tarpusavio diskusijos išvadų, jog gyventi iš pieno gamybos darosi vis sunkiau, juo labiau po tokios vasaros, kokia buvo praėjusioji: gyvuliams pašarų sukaupta ne tik mažiau, bet ir jų kokybė prasta, tikėtina, kad prireiks daugiau veterinarijos gydytojų paslaugų.
“Kad pieno supirkimo kaina būtų padidinta bent vienu centu, reikia jo gamintojų bendro susitarimo ir jų atstovų atkaklumo jį išreikalauti„, – nebe pirmą kartą buvo aiškinama žmonėms, vis tebemanantiems, jog kas nors kitas už juos pasirūpins dėl prastos ekonominės situacijos.
Gvildenti ir su pieno kokybe susiję klausimai, juolab kad jie buvo tapę ir rajono laikraščio “Kupiškėnų mintys„ aktualija.
Pasak Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Juliaus Skrandausko, viena ir priežasčių, jog pieno gamintojai nesidomi savo teisėmis kontroliuoti pieno kokybės nustatymą ir visai jomis nesinaudoja, tebėra įpratę konfliktus aštrinti už akių.
Nuodugniau šią problemą gvildeno vyr. veterinarijos gydytoja inspektorė Snaigūnė Skrandauskienė.
Ne tik stambieji pieno ūkiai, bet ir mažesnieji šios produkcijos tiekėjai – iš viso 1405 ūkiai kasmet patikrinami, ar atitinka sanitarijos reikalavimams.
Veterinarijos tarnybos akiratyje ir pieno supirkimo punktų kontrolė. Reikalaujama, kad bendrovės ir kooperatyvai jiems priklausančiuose punktuose sudarytų tinkamas sąlygas jų darbuotojams, būtų čia reikiama laboratorinė įranga. Tačiau esama ir šių darbuotojų aplaidumo. Vienuolika pieno punktų teko tikrinti pakartotinai, du darbuotojai nubausti, vienam sustabdytas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. Prie gero nepriveda ir pieno punktų vedėjų bei pieno tiekėjų per didelis tarpusavio pasitikėjimas. Pavyzdžiui, pieno pardavėjai statytojo knygeles ilgam patiki punkto vedėjui ir visai nesidomi, ar jos teisingai pildomos.
Dėl pastebėjimų, kad per nelyg svyruoja pieno riebumo duomenys, pasigirdo ir punktų vedėjų replika, jog pieno riebumo rodikliai visada suprastėja prieš šventes – suprask, daugiau pristatoma nugriebto pieno.
Kalbėta ir apie pieno tiekėjų nevalyvumą, nešvarumais apmarmaliavusius bidonėlių dangčius, nuslėpimus, kad bandoje yra mastitu serganti karvė. Manoma, kad punktų vedėjams reikėtų dažniau pasikalbėti su pieno tiekėjais, priminti jiems teises ir pareigas.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ