Lietuvos ir Latvijos pasienyje driekiasi vis ilgesnės vilkikų eilės, o Latvijos valdžia kalba visokius niekus – tai jų kelius lietus paplovė, tai automobilių srautas apribotas dėl NATO viršūnių susitikimo Rygoje. Reali priežastis yra visai kita. Tai nėra jokia paslaptis ne tik Lietuvos vežėjams, bet ir politikams, kurie eilinį kartą pasirodė esą bedančiai, kai reikia apginti nacionalinius interesus.
Susidariusią situaciją analizavę specialistai priėjo prie išvados, kad latviai uždarė savo sienas todėl, kad Latvijos uostuose susikaupė daugybė į Rusiją gabenamų krovinių. Juos verkiant reikia išvežti iki gruodžio vidurio. Apribojus užsienio vežėjų judėjimą, tai bus galima sėkmingai padaryti. Va, ir sėdi pasienyje lietuviai, lenkai, vokiečiai, … tie patys latviai, kurie namo grįžta per Lietuvą.
Mūsų rajone taip pat yra keletas tarptautiniais pervežimais užsiimančių įmonių, kurioms latvių savivaliavimas – tiesiog peilis po kaklu.
Pakalbintas UAB “Gilota„ direktorius Gintautas Mockus “Mintims„ pasakojo, kad lapkričio 20 dieną pasijuto pirmosios negeros tendencijos. Automobilių praleidimas buvo pradėtas riboti, bet tada dar nebuvo tokios didžiulės eilės. Dabar nesunkiai galima apskaičiuoti, kiek vilkiko vairuotojas pralauks eilėje. Žinant, kad per dieną į Latviją įleidžiamas vienas automobilis, vadinasi, per dieną jų įvažiuos tik dvylika. Jei atsistojai į eilę koks 300-asis, tai pasiskaičiuok, per kiek laiko kirsi sieną.
G. Mockus sakė, kad lapkričio 20 dieną pajutus šias tendencijas, “Gilota„ automobilius nukreipė per kitas mažesnes muitines, kur irgi buvo įvesti režimai, bet dar nebuvo eilių. Tiesiausi keliai į Rusiją veda pro Zarasų ir Rokiškio punktus, todėl ten ir buvo įvestas griežčiausias režimas – po vieną automobilį per valandą. Kituose punktuose praleisdavo po kokius tris vilkikus per valandą. Per tuos punktus (Saločiai Pasvalio rajone, Kriukai Joniškio rajone) keliai veda ir į pačią Rygą, ir į Estiją. Dabar “Gilota„ savo vilkikus irgi nukreipia važiuoti per Saločius. Taip važiuojant susidaro didžiulis lankstas, padidėja kuro sąnaudos, gaištamas laikas.
Pasak G. Mockaus, didžiausios problemos kyla dėl prastovų. Jeigu vairuotojas turi laukti eilėje, jis patiria didžiulius nepatogumus kaip žmogus. Kita vertus, iš vežėjų griežtai reikalaujama laikytis darbo režimo. Po keturių pirmųjų darbo valandų vairuotojas privalo ilsėtis bent 45 minutes, po to dieną atidirbus vėl reikia ilsėtis. Koks poilsis yra eilėje? Jei dvylika valandų nejudėsi, kiti pradės tave aplenkinėti. Tada prie sienos stovėsi ne tris paras, o gal aštuonias. Vadinasi, poilsio režimo tokiose eilėse niekas nesilaiko.
Vairuotojas turi visoje Europoje vežiotis praėjusių penkiolikos dienų darbo ir poilsio grafikus. Jį gali patikrinti bet kas – vokiečiai, prancūzai, lenkai ar lietuviai. Jei bus nustatyta, kad tie grafikai pažeisti, gresia didelės baudos. Lietuvoje jos yra nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių litų, o Europos šalyse siekia net penkis tūkstančius eurų.
G. Mockaus nuomone, latvių pareigūnų svaičiojimai apie kažkokias objektyvias sąlygas, lėmusias įvažiavimo į šalį apribojimus tėra ekonominių interesų užmaskavimas. Atėjo rudeninis prekių bumas, vykdomi metiniai kontraktai, yra išaugusios kainos. Stipriai išaugus prekių srautui Latvijoje, ši šalis tokiu būdu ėmėsi ginti savo ekonominius interesus.
Latvija iš šios situacijos gali tikėtis dar ir išspausti pinigų. Kai Lietuva kaimyninės šalies veiksmus apskundė Europos komisijai, europiniai biurokratai gali pasielgti tradiciškai – duoti pinigų, kad tik problema būtų išspręsta. Žodžiu, – imkit pinigų ir pasistatykite modernų praleidimo punktą, tik neblokuokite kelių.
Lietuvos vežėjų nuomonę apie dirbtinas kliūtis pasienyje puikiai iliustravo antradienio įvykiai Saločių – Grenctalės pasienio punkte. Į Nato viršūnių susitikimą Rygoje pro šį postą apie 15 valandą turėjo vykti Lietuvos Prezidentas. Iki to laiko vilkikų eilė prie sienos beveik išnyko. Per pusdienį latviai praleido apie pusantro šimto vilkikų, o iki tol praleisdavo tik tris per valandą. Ar bereikia komentarų?
Vakar labiausiai užsikimšusiame Smėlynės – Medumu pasienio poste ir kai kuriuose kituose pasienio ruožuose lankėsi Danijos, Estijos, Vokietijos, Vengrijos, Švedijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos ambasadų atstovai. Šių šalių vilkikai taip pat yra įstrigę pasienyje. Politikai, gerokai pavėlavę, pradėjo aiškintis situaciją ir bando ją taisyti, tačiau vilkikų vairuotojai yra įsitikinę, kad situacija vėl pablogės, kai baigsis aukštų pareigūnų vizitai į pasienį.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS