Lapkričio 25-ji – Tarptautinė kovos su prievarta prieš moteris diena
Pats žodis s m u r t a s (šiurkšti prievarta) – keistai, neritmingai virpanti sąvoka. Ja apibūdinamas veiksmas aidi čaižiausiais garsais.
Šviesiau suvokiantiesiems žmonių tarpusavio santykius nepriimtini blogį spinduliuojantieji virpesiai, su išgąsčiu sumišę fizinio ar vien tik psichologinio smurto ženklai.
“Prievarta prieš moterį – tai nuolat besikartojantis fizinis, verbalinis (žodinis), seksualinis nusikaltimas, kurio pasekmės – sužeistas, pažemintas, įbaugintas ir nutildytas žmogus„, – skaitome Europos moterų lobistinės organizacijos parengtose Lyčių lygybės užtikrinimo 2006-2010 metais gairėse, pateiktose Europos Bendrijai. Lietuvoje, pastaruoju metu priklausančiai daugeliui tarptautinių žmonių gynimo teisių organizacijų, irgi žengiama moters teisių, orumo gynimo keliu ir pačioje subtiliausioje, šeimos, erdvėje.
Ar kas nors panašaus vyksta mūsų, kupiškėnų, aplinkoje?
Pagal eigastį apgirtusio, bet mintį dar gerai suvedančio pusamžio vyro, skubančio į aludę, be užuolankų klausiu, ar yra kada nors mušęs moterį. Ne, tiek žemai dar nebuvo nusiritęs, nors kivirčų šeimoje buvo užtektinai. Daugiausia dėl jo girtavimo. Išsiskyrė.
Va, mąstau, toks vyras, gyvendamas mušeikos, apie kokį pasakojo tik ką sutikta moteris, kaimynystėje, gal ir aną sugėdintų ar net sutramdytų. O pasak moters iš Girbučių krašto, jos kaimynė nuo savo vyro kumščių kentėjo visą gyvenimą. Nesiskundė nei milicijai, nei policijai. Nenorėjo skyrybų ir turto dalybų, nes ir jos giminėje tokio atvejo dar nebuvo. Toji vyro kankinė mirė prieš keletą metų, teisybė, ne nuo sutuoktinio sužalojimų, o nuo onkologinės ligos, kurios priežastimi, sodietės manymu, galėjo būti ir toks pekliškas gyvenimas.
Dabar tam našliui šeimininkauja sugyventinė, ir toji moteris vėl vietoje daikto, į kurį išlieja savo agresiją nė karto įstatymo ir drąsesnio už jį žmogaus nesudrausmintas mušeika. Visiems suprantama, kad sugyventinė užkietėjusį smurtautoją gali be jokių kliūčių palikti, bet ji gyvena čia ir niekam dėl mėlynių paakiuose, sukinėjamų rankų nesiskundžia.
Atėjusi į aludę apšilti, televizoriaus ekrane mirgančių vaizdų pažiūrėti miestelėnė Danutė sakė, jog su mušeikomis vyrais gyvenančioms moterims gali duoti gerą patarimą -nujausdamos, kad brangusis grįš namo girtas ir pradės savo įprastines egzekucijas, – palikite namus, ieškokite prieglobsčio pas gimines ar kaimynes.
Vien taip slapstydamasi ji ir išvengusi sunkesnių sužalojimų nuo sutuoktinio, su kuriuo išskyrė tik jo mirtis. Aplinkiniams buvo įprasta matyti ją mėlynėmis išmargintu veidu ir niekas nebeklausinėdavo, kas atsitikę.
Moteris pasakojo, jog savo smurtaujančio sutuoktinio auka buvo ir jos sesuo, vengusi viešai kalbėti apie patiriamas skriaudas. Našlys svainis dabar kviečiąs Danutę ateiti pas jį gyventi. Jo pajamos vienišę vilioja, tačiau vyriškio agresyvumas sulaiko ją nuo tokio žingsnio.
Felicija, pradėjusi pasakoti apie savo gyvenimą, tuoj pat pravirksta. Sutuoktinis smurtaudavęs prieš ją dažnai – vieną kartą už tai, kad pietums nėra kotletų, o kai jų prikepta, – kam dailiai susišukavusi arba kad auksinis dantis burnoje blizga. Kreipdavosi ji į viešosios tvarkos prižiūrėtojus, bet išgirsdavo iš jų tik patarimą su tokiu žmogumi negyventi.
Skriauda – nebūtinai fizinė
Kiek pašnekovų, tiek prievartos prieš moterį vis kitokių pavyzdžių. Antai vienas vyras, buvęs aistringas meškeriotojas, prievarta tempdavosi į valtį ir žmoną, jog nekiltų įtarimų dėl jos ištikimybės. O kito pasakojimu, tekę jam gyventi kaimynystėje su išsilavinusiu tarnautoju, bet jis savo žmonelę, auginusią namuose vieną po kito gimusius vaikelius, aprūpinęs visais pirkiniais, kol pats nebūdavo namuose, laikydavo užrakintą.
Keletos metų tarpsnis jau atitolino nuo mūsų mieste buvusių itin šiurpių įvykių. Besiruošianti skirtis moteris, bijodama sutuoktinio keršto, vengė grįžti į namus, užtat vietoje jos buvo nužudyti du paaugliai sūnūs. Pasitraukė iš gyvenimo ir pats kerštininkas. Toji moteris maniusi, kad jai padės išgyventi vaikų netektį draugu tapęs lipšnus vyriškis, bet ir vėl buvo nuvilta: pasibaigus jos pinigams, guodėjas dingo iš jos namų. Tragiškai baigėsi jos gyvenimas.
Ar šios šeimos tragedija kiek nors pamokė moteris būti apdairesnėms renkantis gyvenimo žmogų, nedėti vilčių girtuoklį padaryti abstinentu, pavyduolį – moters teises pripažįstančiu žmogumi.
Įvykiai be ikiteisminio tyrimo
Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininko Vytauto Žurausko paaiškinimu, dalies šeimų bėda – triukšmadariai ir prieš moterį (žmoną, motiną, uošvę) pakeliantys ranką vyrai. Kai medicinos ekspertas konstatuoja nukentėjusio asmens nežymų kūno sužalojimą, ikiteisminio tyrimo atsisakoma. Tokiu atveju nuo smurtautojo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Deja, mūsų pilietėms dar nėra įprasta smurtautojus drausminti tokiu būdu. Daugeliu atvejų šeimos nariai padarytą skriaudą atleidžia, susitaiko ir vėl panašiai gyvena.
Prievartos, kuri dar nepatenka į kriminalinių nusikaltimų tyrėjų akiratį, prieš moteris atvejų rajone kas savaitę užregistruojami du trys. Visais atvejais, kai į smurtavimo šeimoje įvykį iškviestas policijos tyrėjas įvertina, kad jį sukėlęs asmuo gali pakenkti aplinkiniams ar sau pačiam, tokiam asmeniui suteikiama atitinkama socialinė paslauga.
Turbūt daugelis suvokiame, kad tie užregistruoti vyrų smurtavimo šeimose prieš moteris atvejai, dėl kurių atsisakyta ikiteisminio tyrimo, tikrai neatspindi realios situacijos mūsų rajone. Ją gražina moterys, įpratusios kęsti kumščius, patyčias, šlykščiausius burnojimus.
Nesunkių sveikatos sutrikdymų (be viešosios tvarkos pažeidimų, vadinasi, buityje) šių metų dešimties mėnesių suvestinėje – dvidešimt. Kažin kiek tarp jų apkumščiuotų, likusių su mėlynėmis paakiuose moterų, išgąsdintų vaikų?
Be pastogės nelieka
Rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos sakė, jog buvo atvejų, kai dėl vyro smurtavimo prieš žmoną teko susidomėti ir jų institucijai, nors šeimoje buvę vaikai nuo tėvo rankos ir nebuvo nukentėję. Tačiau jie buvo patyrę psichologinį smurtą, todėl sulaukė paramos. Pasitaikė keli atvejai, kai moterys su vaikais norėjo palikti smurtaujančius savo vyrus ar sugyventinius. Visoms joms Savivaldybė pasistengė suteikti gyvenamąsias patalpas. Kai kurios moterys su vaikais vėliau grįžo į buvusius namus.
Bet tuo metu, kai nuo smurtaujančio vyro ir tėvo šeima, saugumo sumetimais, priversta dingti iš namų, jai ir tinkamiausias kupiškėnės Danutės patarimas – glaustis pas kaimynus ar giminaičius. Rajone nėra nevyriausybinės organizacijos, kuriai rūpėtų realiai gyvenime tebesanti lyčių nelygybė ir kurios problemas, tarkim, nakvynės, spręstų konkrečiai.
Dėl vieno kaltės…
Kupiškio rajono apylinkės teismas šiemet yra išsprendęs 67 skyrybos bylas. Dar šešiolika porų laukia atitinkamo sprendimo.
Pasak teisėjo padėjėjo Kastyčio Paspirgėlio, LITEKO duomenų bazės duomenimis, trečdalio skyrybų bylų, dėl kurių jau priimti teismo sprendimai, priežastis buvo vieno iš sutuoktinių kaltė. Turbūt galime įspėti, kokios tos kaltės dažniausios – smurtavimo, neištikimybės.
Teisininkas dar pabrėžė, kad smurtautojo žlugdytas sutuoktinis per skyrybas gali reikalauti tiesiogiai ir netiesiogiai patirtos neturtinės žalos atlygio.
Įstatymų tramdyti smurtautojus šeimose yra. Bet mūsų visuomenėje dar neįprasta jais remtis. Dorybe laikoma pakanta, nuolankumas, kol kraujo nuleidžiama tiek, kad jau galimas ikiteisminis tyrimas.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ