Praėjusį penktadienį į Kupiškio verslo informacijos centre vykusį susitikimą su finansų analitiku Gitanu Nausėda rinkosi rajono verslininkai bei kiti šalies ekonomika ir finansais besidomintys kupiškėnai. Daugiausia kalbėta apie eurą.
G. Nausėda, pasitelkdamas kitų Europos bendrijos šalių pavyzdžius analizavo, kas dėsis įvedus eurą, ar labai pakils infliacijos lygis, kiek tai lems kainų apvalinimas, ar galima sutramdyti verslininkų piktnaudžiavimą šioje srityje. Sužinojęs, jog Kupiškyje kavos puodukas kainuoja 1,50 Lt, prelegentas prognozavo, kad verčiant į eurus, jos realiausia kaina būtų 1 euras, o kirpėjų paslaugos, dabar kainuojančios apie 10 Lt, galėtų būti 3 eurai. Kaip matyti, pati pavojingiausia apvalinti zona yra vertė iki 10-15 Lt.
Europos Sąjungos (ES) šalyse, įsivedusiose eurą, infliacijos lygis dėl kainų apvalinimo pakilo tik 0,2 proc. Dėl konkurencijos kainos ten greitai sugrįžo į savo vėžes. Daugelis tų šalių vyriausybių su verslininkais ieškojo geranoriško susitarimo, išskyrus Austriją, kuri buvo numačiusi bausmes už savanaudišką kainų apvalinimą trijų mėnesių iki ir tiek pat mėnesių po euro įvedimo laikotarpiui. Anot G. Nausėdos, ne draudimais reikia reguliuoti tą kainų apvalinimą. Pati visuomenė turi tam užkirsti kelią. Pavyzdys mums galėtų būti suomiai, kurie akylai tuo metu stebėjo prekybininkus ir kainos ten beveik nekilo. Nereikėtų šiuo klausimu tartis ir su smulkiaisiais verslininkais. Pakaktų susikviesti verslo ryklius ir su jais apie tai pasišnekėti. Nereikėtų geresnės reklamos, kaip ta, kuri skelbtų, jog kainos liko tokios pat kaip ir prieš eurą.
Į klausimą, ar įvedus eurą gali labai smukti mūsų gyvenimo lygis, lektorius atsakė optimistiškai. Jo manymu nėra priežasčių, kurios lemtų mūsų atlyginimų įšaldymą ar mažėjimą, kadangi ir toliau stigs darbo jėgos, neišnyks emigracija ir t.t. „Atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Tai galima garantuoti“, – teigė finansų analitikas. Anot jo, litas ir dabar yra savotiškas euro dublikatas. Jis sutinkąs, jog gaila nacionalinės valiutos, bet yra objektyvūs dalykai, kuriais turime vadovautis, o ne sentimentais. Pasirinkdami eurointegraciją mes kartu nubalsavome ir už bendrą valiutą. Gaila tik, kad šio momento tuo metu niekas žmonėms neakcentavo. Tai propogandos skleidėjų sąžinės reikalas. Tad referendumo dėl euro įvedimo nebebus.
Kita vertus, pasak G. Nausėdos, tik galingos ekonomiškai valstybės gali sau leisti turėti nacionalinę valiutą. Mažoms valstybėms tai – per didelė prabanga. Paprastai tokių šalių pinigas turi fiksuotą kursą, yra susietas su kita valiuta.
Kaip pavyzdį jis nurodė Didžiąją Britaniją, kurios svaras sterlingas – visus ekonominius svertus turinti valiuta. Priešingas pavyzdys būtų Danija, kuri taip pat dar nėra įsivedusi euro. Tačiau tam jokio pagrindo nėra. Skirtumas tik toks, kad ten svarbi žmonių nuomonė, nes stojimo į ES sutartyje užfiksuota, kad dėl euro reikės savo piliečių atsiklausti, o pas mus dėl šio klausimo analogiškoje sutartyje nesiderėta.
Klabėdamas apie euro įvedimo perspektyvas G. Nausėda sakė, kad jo įvedimas 2007 m. buvo sužlugdytas. Reikėjo tik kelių žingsnelių – kainas už transporto paslaugas, šilumos energiją reikėjo pakelti ne vasarį, bet balandį. Dabartinis kainų didėjimas jau nesusijęs su euro įvedimu. Nuo Mastrichto infliacijos kriterijaus tolstame. Yra rimtų problemų įsivesti eurą net 2010 m. Bus didinami akcizai cigaretėms, kurui. Šiuos akcizus reikėtų padidinti 2008 m. pradžioje, kad nereikėtų to daryti 2009 m., kai vėl bus žiūrima, ar atitinkame eurui įsivesti reikiamus kriterijus. Ar toks taktinis žingsnis bus sėkmingas, vėl negalima garantuoti. Tai priklauso ir nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, pasaulinė naftos kaina – nenuspėjamas dalykas. Vyriausybė turėtų šiuo atveju būti kaip sarginis šuo ir atsiradus palankiai situacijai ja pasinaudoti. „Kalbėdamas apie eurą nesu suinteresuotas asmuo. Žvelgiu kaip ekonomistas“, – tvirtino G. Nausėda.
Anot jo, šiuo metu kai kurie komerciniai bankai 30 mln. litų uždirba iš valiutos keitimo operacijų.
G. Nausėdos nuomone, didžiausia tikimybė, kad Lietuvoje euras bus įvestas po 2010 m. Kaip vieną iš jo įvedimo pliusų finansų analitikas nurodė didesnę kainų konkurenciją (atsiras galimybė palyginti kiek toks pats daiktas kainuoja įvairiose šalyse, išsirinkti pigiausią). Dabar kai kurias eurozonos valstybes (pavyzdžiui, Italiją) kamuojančios ekonominės bėdos esančios pačių tų šalių vyriausybių nemokėjimo tvarkytis išvadavo ne euro kaltė. Sugrąžinti nacionalinę valiutą – būtų didžiausia nesąmonė. Reikėtų milijardų jai spausdinti, nes įvedus eurą šalys savo pinigus sunaikino.
Dabar neįsivedusi euro Lietuva ne tik praleido tam palankų momentą. Dėl to atsirado neapibrėžtumo veiksnys – kada ta valiuta keisis, nežinia. Tačiau nutolęs euras stabilizavo nekilnojamojo turto rinką.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ