„Nežinau nuo ko ir pradėti, apėmusi tokia neviltis, atrodo, kad gyventume po karo. Baisu net koją iš namų iškelti, baisu eiti į parduotuvę, baisu, kad kas neateitų į namus, o apie norą eiti pas ką nors į svečius nėra net minčių. Kol pats su tuo nesusiduri iš arti, atrodo, tai nėra tokia didelė problema, bet kai ryte tavo kūnas nusėtas įkandimų žymėmis ir visą dieną esi priverstas kasytis bei mintis, kad įkandimų kitą rytą tik daugės, verčia apie šią kaimo (taip, jau viso kaimo, o ne vieno kiemo problemą) rėkti garsiai. Norėtųsi, kad apie tai būtų ne tik kalbama, bet ir kas nors daroma. Jei ir toliau tos blusos taip sėkmingai dauginsis, tai bus ne tik kaimo, bet ir miesto problema. Argi neįmanoma to sustabdyti?“ – elektroniniame laiške itin aktualią problemą dėstė mūsų laikraščio skaitytoja, nurodydama ir konkretų – Laičių (Skapiškio sen.) – kaimą, kuriame ši bėda egzistuoja.
Apie elementarią žmogaus ir buities higieną moralizuoti, ko gero, neverta. Nehigieniškos sąlygos – pati patogiausia terpė blusoms gyventi. Vanduo ir muilas, pasak medikų (kuriems, beje, taip pat tenka susidurti su nemaloniais padarėliais, stryksinčiais nuo pacientų), – pagrindinės priemonės nuo blusų. Tvarkytis reikia pradėti nuo savęs, tačiau nežinai iš kur ir kada šių gyvūnėlių parsineši – jie apninka ir tvarkingas šeimas. „Kas iš to, jei savo namuose su šia problema kovosi, o kaimynas nieko nedarys ir neigs, jog pas jį yra blusų“, – teigia laiške moteriškė, akcentuodama, jog būtent higienos kaime ir trūksta.
Šia tema pakalbinome Panevėžio visuomenės sveikatos centro (VSC) Kupiškio filialo vyr. gydytoją Vincą Čelkį. Pirmą spalio savaitę jis oficialiai kreipėsi į rajono Savivaldybę, atkreipdamas dėmesį, jog rajonui reikalingi tam tikri organizaciniai sprendimai ir pasiūlydamas parengti aplinkos kenksmingumo taisykles, konkrečiai išvardydamas, kas jose turėtų būti numatyta. Tačiau jokio atgarsio nebuvo sulaukta.
Reikia taisyklių
Nustačius pasiutligės atvejį, apibrėžiama jos grėsmės zona, skiriami įpareigojimai imtis tam tikrų priemonių. V. Čelkis svarstė, ar tam tikrų priemonių visiems nereikėtų imtis nustačius ir blusų, kitų parazitų puolimo atvejus. Jei rajone būtų paskelbtos aplinkos taršos prevencijos taisyklės, turėtume atsakyti už jų laikymąsi. Žinoma, reikėtų numatyti ir kontrolės mechanizmą.
Pats Panevėžio VSC Kupiškio filialas neturi nei žmonių, nei teisių, nei cheminių priemonių kaip nors lemti blusų gyvenimą mūsų kaimuose. Nors pavienių signalų apie šią problemą sulaukia. Žinomas V. Čelkiui pranešimas ir dėl Laičių. Žmogui buvo paaiškinta, kad įstaiga nieko negali padaryti. „Jei kreiptųsi iš mokyklos, vaikų darželio – galim pasižiūrėti, o jei privatus asmuo… Mūsų įstaiga pas žmones neturi teisės kelti kojos, nebent būtų įtariamas infekcinis susirgimas“, – kalbėjo V. Čelkis. Anksčiau jo vadovaujamą įstaigą pasiekdavo informaciniai lapeliai gyventojams kaip kovoti su panašiais dalykais, tačiau dabar ir šių nebesulaukama. Žinoma, jų būtų galima užsakyti, tačiau pinigų tam nėra.
Demokratija blusoms
Įmonės ir įstaigos, užsikrėtusios tokiais ir panašiais padarėliais, užkrečiamų ligų sukėlėjais, turi per 24 val. organizuoti privalomą aplinkos kenksmingumo pašalinimą, samdyti specialistus, šių darbų atlikimui turinčius licencijas. Turi būti sudarytos sutartys dėl kenkėjų kontrolės. O štai privačiais asmenimis, panašu, jog niekas kitas, be jų pačių, nepasirūpins. Priemonių blusoms naikiniti jiems rekomenduojama ieškoti veterinarijos vaistinėse bei atidžiai vykdyti instrukcijose pateiktas nuorodas, jei nori pasiekti teigiamą rezultatą. Savimi ir savo aplinka besirūpinantys taip ir daro. Tačiau kas pasirūpins tais, kuriems „vienodai rodo“, jog padarėliai, su kuriais jie gyvena simbiozėje, puola kitus, būriais keliauja į kaimynų kiemus, namus ir pan. Pabaksnojami socialiniai darbuotojai, bet ir jų pačių, besistengiančių gerinti higienos sąlygas klientų namuose, krimstelėti neatsisako minėti kraujasiurbiai parazitai.
Kai kurie gali sakyti, jog kaip noriu, taip ir gyvenu, kad ir su blusomis. Tačiau jei jos kelia grėsmę kitų sveikatai, demokratija blusoms turi būti baigta.
Ketinama spręsti
Skapiškio seniūnijos seniūnas Valdas Juškevičius pripažino, jog problemų dėl blusų yra, tai ne tik Laičių, bet šalies problema. Anksčiau tokio parazitų proveržio aplinkoje nebuvo todėl, kad miškai, laukai buvo nuolat purškiami cheminėmis medžiagomis. Laičiuose, anot seniūno, yra keli dideli židiniai, problema egzistuoja nuo vasaros, ją ketinama spręsti dezinfekcijos keliu. Ketvirtadienį bus rengiamas kaimo bendruomenės susirinkimas Laičiuose, apsitarta, kaip ir kokių priemonių imtis. Lėšų dezinfekcijos priemonėms seniūnija neturi, tačiau Savivaldybės administracijos direktorius žadėjo tam rasti pinigėlių. „Manau, jog žmonės patys, kiek įmanydami, kovoja su padarėliais, tačiau tik sunaikinus židinius galima pasiekti bendro rezultato“, – sakė seniūnas.
Orūs parazitai
Higienos, nemalonių gyvūnėlių problemų yra ir rajono ugdymo įstaigose. Mokykla – uždaras kolektyvas, kuriame labai lengva apsikrėsti kraujasiurbiais parazitais. Anksčiau ugdymo įstaigose buvo patikrinama, ar vaikai neturi nepageidaujamų gyvių, dabar medikai tokią teisę prarado – mat tai gali būti traktuojama kaip garbės ir orumo įžeidimas. Kai kas svarsto, jog tokių profilaktinių patikrų nereikia atsisakyti, tik, galbūt, pasirinkti kitą, neįžeidžią, formą.
Kaip kovoti? Pagal instrukciją
Kokių priemonių imtis kovojant su blusomis? Veterinarijos vaistinės „Santovita“ vedėja Regina Laučinavičienė teigė, jog nuo spalio pradžios itin suaktyvėjo preparatų prieš blusas pirkėjai. Perkamos įvairios priemonės net tik šunų, kačių priežiūrai, bet ir parazitams kambariuose naikinti. Naminiams gyvūnams nuo blusų rekomenduojami lašeliai, ir tik gyvūnui jau esant švariam, antkakliukai. Būtina dezinfekuoti ir gyvūno laikymo vietą. Blusoms kambariuose naikinti R. Laučinavičienė pataria įsigyti ropojantiems vabzdžiams naikinti skirtą apie 10 litų kainuojantį dezodoranto kvapo aerozolį, specialius miltelius. Kiekvieną priemonę svarbu naudoti tiksliai pagal instrukciją.
Keletas rajono gyventojų pagalbos kreipėsi ir į Panevėžyje įsikūrusią deratizacijos įmonę. Jų paslaugų kaina priklauso nuo aplinkos užterštumo, tačiau priskaičiavus kelionės išlaidas, potencialiems privatiems klientams iš mūsų rajono pasirodė per brangi.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ