Naftos produktų verslas visuomet buvo ir yra laikomas vienu iš pelningiausių. Su juo susijusios peripetijos dažnai audrina žmonių vaizduotę. Ir šiandien šiose sferose neramu: gaisrai siautėja Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, laukiam nesulaukiam, už kiek, kada ją pagaliau nupirks lenkai, ar turėsime dujų, ar įpirksime benziną ir t.t. Apskritai šio verslo padangėje pastaruoju metu siautėja arši konkurencija. Kupiškyje benzino, dujų kaina visose degalinėse bemaž vienoda. Tačiau dėl kiekvieno kliento kovojama taikant jiems kuo palankesnes, didesnes nei konkurento nuolaidas. Esant tokiai atmosferai nenuostabu, kai akylesnis kupiškėnas ima sau ir užduoda klausimą, kodėl Savivaldybės ir kai kurių kitų biudžetinių organizacijų transportas pastaraisiais metais vis dažniau suka į UAB „Narjanta“ degalines. Juolab kad dar prisimenamas ir faktas, kad vienas iš šios bendrovės akcininkų yra rajono Tarybos narys Benediktas Gricius, priklausantis valstiečių liaudininkų, t. y. mero frakcijai. Pilietis nejuokais sunerimsta. Tad kas galėtų paneigti tą jo rūpestį?
Apklausa
Pirmiausia nusprendėme patys atlikti nedidelį žurnalistinį tyrimą – apklausėme mokyklų, kultūros įstaigų vadovus. Mus domino, kokiose degalinėse jie perka kurą savo transportui, kodėl.
Kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius sakė, kad jie, kaip reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas, surengė kuro pirkimo automobiliams konkursą-apklausą. Joje kviestos dalyvauti visos rajono degalinės. Įstatymas reikalauja, kad šiuo atveju konkurse dalyvautų nemažiau kaip trys degalinės. Vienai iš jų atsisakius, buvo pasirinktos dvi: „Lukoil“, nes jos tinklo degalinių yra visoje Lietuvoje, tai paranku išsiruošus į tolimesnę kelionę, ir UAB „Narjanta“, kurios klientai jie yra nuo seno, pasiūlė geras nuolaidas, kai reikia remia jų renginius.
Kupiškio viešoji biblioteka, etnografijos muziejus, Adomynės, Salamiesčio pagrindinės mokyklos, gimnazija naudojasi tik „Lukoil“ degalinėmis. Salamiesčio pagrindinės mokyklos direktorius Dalius Žvybas paaiškino, kad ši degalinė jiems patogiausia geografine prasme (šį motyvą nurodė ir kiti). Be to, iš čia ir anksčiau jie pirko kurą, kai sutartis dėl kuro pirkimo sudarydavo tik savivaldybė. Nuo šių metų sausio 1-osios rajono ugdymo įstaigoms suteikta teisė pačioms rengti viešojo pirkimo konkursus ir rinktis palankiausias sąlygas pasiūliusias degalines. Ta pati degalinė ir šiemet jiems pasirodė parankiausia. Kitų operatorių pasiūlytos nuolaidos dėl didelio atstumo nebeteko prasmės.
Alizavos pagrindinė mokykla yra „Lukoilo“ ir UAB „Velseka“ klientė. Pastarojoje degalinėje kurą perka ir jų kolegos rudiliečiai. Rudilių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Venckus savo pasirinkimą grindė ne tik tuo, kad jiems ten patogu, bet ir tuo, kad toje bendrovėje jie remontuoja mokyklos transportą. Subačiaus vidurinė mokykla kurą perka V. Adiklio įmonės firmoje „Teresdvaris“, o Noriūnų pagrindinė mokykla – UAB „Enzinas“, nes šios degalinės joms yra arčiausiai. Kupiškio Povilo Matulionio vidurinė mokykla yra UAB „Narjanta“ klientė. Kai kurioms mokykloms nebepaskambinome, nes ir taip akivaizdu, kad kažkokios vienos degalinės diktato minėtoms įstaigoms nematyti. Nors kai kurių mokyklų pedagogai buvo nelabai patenkinti, kad kurą automobiliams leidžiama pirkti tik konkursą laimėjusioje degalinėje. Važiuojant į Vilnių ar Kauną jau reikia imti kanistrą benzino, nes pilno bako neužtenka kelionei pirmyn ir atgal. Tai vis papildomas rūpestis.
Meilė garantuota trejiems metams
Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis nepaneigė, kad administracija kurą automobiliams perka tik UAB „Narjanta“ degalinėje. Tačiau tai nėra kažin koks kriminalas. Prieš metus buvo skelbiamas atviras respublikinis konkursas. Jame dalyvavo dvi įmonės – „Lukoil“ ir UAB „Narjanta“. Pasirinkta pastaroji, kadangi pasiūlė didžiausią nuolaidą nuo tos dienos kuro kainos. Tokį konkursą ši įmonė laimėjo trejiems metams. Po to vėl bus skelbiamas naujas viešojo pirkimo konkursas. Jis turi būti atviras, jei įstaiga automobilių kuro per metus perka už 75 tūkst. ir daugiau litų. Ankstesniais metais tam Savivaldybei reikėdavo apie 60-65 tūkst. litų. Kuras buvo perkamas ir iš „Lukoil“ ir iš UAB „Narjanta“. Kurui per mėnesį iš abiejų degalinių buvo išleidžiama apie 5 tūkst. litų. Kylant kuro kainoms buvo manoma, jog išlaidos šioms reikmėms sieks ir gal viršys tą ribą, už kurios jau kinta konkurso sąlygos. Todėl ir skelbtas atviras respublikinis konkursas, nors realiai 75 tūkst. litų riba nėra dar pasiekta ir peržengta. Anot Ž. Aukštikalnio, kažkokių didelių nepatogumų dėl to, kad negali kuro įsipilti kitų operatorių degalinėse, nėra. Kiek čia tos Lietuvos! Tiesa, buvo atvejų, kai Savivaldybės transportas važiavo į užsienį ir pasienyje bei Lenkijoje prireikė papildyti kuro bakus kitose degalinėse. Direktorius pabrėžė, kad išskirtiniais atvejais tai daryti galima. Tik turi būti motyvuotas paaiškinimas.
Pasiteiravus, ką jis manąs apie gandelius, jog biudžetinės įstaigos yra vos ne varu varomos pirkti kurą UAB „Narjanta“, Ž. Aukštikalnis atsakė, jog tokių dalykų jam neteko girdėti. Kai buvo skelbtas konkursas, dar nebuvo UAB „Velseka“ degalinės. Gal ateityje vėl bus kitaip. Be to, yra renkamasi iš tų degalinių, kurios pareiškia norą dalyvauti konkursuose. Kas nenori, tai jų reikalas. Savivaldybės tikslas – kuo pigiau įsigyti kuro. Na, o politikai turėtų deklaruoti apie galimus jų privačių ir viešųjų interesų konfliktus.
Skaidru ir ramu…
UAB „Narjanta“ direktorius Bronius Domža jų bendrovę liečiančiais gandeliais buvo pasipiktinęs: „Kas gali suvaryti? Ne su viena įmone yra dirbama jau seniai. Jei klientus mūsų nuolaidos tenkina, jei jie laiku atsiskaito, tai užsimezga abipusiškas sėkmingas bendradarbiavimas. Tokius gandus gali skleisti tik pavydūs žmonės“.
Pašnekovas, paklaustas, ar naudinga taikyti dideles nuolaidas, kad tik laimėtum viešųjų pirkimų konkursus, teigė, jog konkurencija verčia įvairiai suktis. Kartais tenka ir nuostolingai parduoti. Ką darysi? Ne iš gero gyvenimo tokie sprendimai priimami. Šiuo metu naftos produktų pardavimo verslas jau nebėra toks stebuklingas, kaip kai kam gali atrodyti. Didelių išlaidų reikia jo eksploatacijai. Daug mažų degalinių užsidarinėja neatlaikiusios konkurencijos.
B. Domža taip pat patikino, kad Savivaldybės skelbtas viešųjų pirkimų konkursas vyko tikrai skaidriai. Tarybos narys B. Gricius į kuro pardavimo reikalus nesikiša. Jis yra jų bendrovės akcininkas ir atsako už darbų saugą.
Tą patį patvirtino ir B. Gricius. Jis teigė, jog yra deklaravęs viską, kas priklauso deklaruoti politikui. Į UAB „Narjantos“ reikalus kišasi tik tuomet, kai sprendžiami kažkokie globalūs reikalai, pavyzdžiui, statybos. Už prekybą degalais visiškai atsakingas B. Domža. Kam ir kokias nuolaidas duoda, tai jo reikalas. Visiems akcininkams kištis į visus reikalus būtų neefektyvu – jie darbus yra pasiskirstę.
Politikas užtikrino, kad Savivaldybės skelbtą konkursą UAB „Narjanta“ laimėjo tikrai skaidriai. Anot jo, jei būtų neskaidru, tai pakankamai įtakinga ir galinga „Lukoil“ įmonė tikrai būtų oficialiai pakėlusi triukšmą. „Ne vienadieniai žmonės esam. Patys verslą susikūrėm ir norim toliau jį savo jėgomis plėtoti ir išlaikyti. Tad priešrinkiminės ar panašios intrigėlės mūsų visai nedomina. Aš pats asmeniškai dėl to esu ramus“, – baigė pokalbį B. Gricius.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ