Paprastai laikraštis savo medžiagas pradeda rinkti nuo skaitytojų laiškų, skundų ar pageidavimų. Kai žmonės nebegali kitaip išspręsti savo reikalų ar tiesiog nebegali pakęsti kokios nors netvarkos, kreipiasi į paskutinę instanciją – savo laikraštį.
Šįkart rašysim iš kitos pusės. Pasirodo, ne tik paprasti žmonės sunkiai susišneka su valdžia. Kartais būna ir atvirkščiai. Žmonės skriaudžia valdžią.
Nuo senų senovės lietuviams buvo skiepijama šventa taisyklė – skolas privalu grąžinti. Tačiau dabar visuotinai pripažinti gamtos ir elgesio dėsniai nebegalioja: kregždės skraido aukštai, o lietus lyja, pamatai bobą su tuščiais kibirais, o jokios nelaimės nepatiri, pasiskolini pinigų ar paslaugų ir nemoki.
Chuliganai skriaudža dorus žmones
Rajono gyventojai vien tik “Kupiškio butų ūkius ir vandentiekis„ yra skolingi 404.255 litus. Ta suma susidarė per kelis neatsiskaitant už butų ekslpoataciją, šildymo sistemų priežiūrą ir šaltą vandenį.
Šios bendrovės direktorius Albertas Audickas “Mintims„ sakė, kad didžiausius rūpesčius kelia gyventojai, gyvenantys manevriniuose butuose. Taip paprastai yra vadinami neprivatizuoti butai. Jų bendra skola viršija 100 000 litų, vadinasi, apie ketvirtadalį visos rajono gyventojų skolos.
Tos didžiulės skolos susikaupė per metų metus. A. Audickas sakė, kad yra tiesiog piktadarių žmonių, kurie išvis nemoka už paslaugas. Dėl tokių piliečių tiesiog chuliganiško elgesio bendrovei keblu suteikti daugyvę paslaugų gyventojams, sąžiningai mokantiems už paslaugas. Reikia remontuoti namų stogus, laiptines, atlikti kitus darbus, bet trūksta lėšų…
Teismų maratonai
Bendrovės direktorius pasakojo, kad jau išbandė daugybę būdų išsireikalauti skolas. Jų pavardės buvo viešinamos, laiptinėse kabinti raginimai atsiskaityti, susirinkimuose išbandytos įvairios įtikinėjimo formos. Kai jau niekas nebepadeda, bendrovė kreipiasi į teismą. Tada jau į žaidimą įsijungia antstoliai.
A. Audickas sakė, kad didelė dalis skolininkų ne tik, kad nedirba, bet ir nenori dirbti. Dažnas jų neturi jokių pajamų. Buvo bandyta juos įdarbinti, bet ne vienas atsisakė, motyvuodami, kad dirbti nenori, nes gauna bedarbio ar kokią nors kitokią pašalpą. Dabar jau ieškoma galimybių pinigų išsireikalauti ir iš pašalpas gaunančiųjų.
Iš visų išbandytų skolų išieškojimo būdų rezultatyviausias yra kreipimasis į teismą. Per praėjusius metus bendrovė, pradėjusi aktyviau dirbti su skolininkais, sugebėjo skilas susimažinti beveik 100 000 litų. Vien per šiuos metus į teismą buvo paduoti aštuoniasdešimt penkis ieškinius. Nors skola po truputį mažėja, visgi skolininkai ir toliau kelia galvos skausmą.
Drastiškų priemonių stengiamasi vengti
Kai kuriuose rajonuose prieš skolininkus yra naudojamos ir drastiškos priemonės. Pavyzdžiui, atjungiamas vanduo. Pasak A. Audicko, mūsų rajone taip pat kartais tenka taip elgtis, bet paprastai tokių priemonių imamasi tik kraštutiniu atveju. Prieš tai pasitariama su Globos ir rūpybos tarnyba, kitomis institucijomis. Tarkim, varganai gyvenanti šeima augina kelis mažamečius vaikus, kartas nuo karto šiektiek susimoka už paslaugas. Tokiems žmonėms paprastai vanduo neatjungiamas.
Tačiau, pasak A. Audicko, būna ir tokių atvejų, kai gyventojai patys pasiprašo atjungti vandenį. Tiesa, sunku pasakyti, kokios higieninės tokių butų sąlygos. Vienos bėdos išvengimas gali prisišaukti kitą. Gal būt, dar nemalonesnę.
Skolos niekur nedingsta
Seniai su nemokėtojais kovojantis A. Audickas sakė, kad kai kurie gyventojai galvoja, kad tos skolos gali savaime dingti. “Kaip iš išsireikalaus, jei aš niekur nedirbu ir jokių lėšų negaunu„,- mano ne vienas skolininkas. Tačiau A. Audicko tvirtinimo, skolos niekur nedingsta. Priešingai, jos tik auga. Teismui pripažinus skolą, antstoliai imasi jos išieškojimo. Dabar Antstolių kontoros yra privačios. Joms reikia pragyventi, todėl yra uždedamas papildomas jų mokestis, kurį taip pat turi sumokėti skolininkas. Privatus antstolis skolą vistiek išsireikalaus, suras bet kokį kad ir gerai užslėptą turtą arpajamų šaltinį, nepaliks skolininko ramybėje net jam išėjus į pensiją.
Skolininkas – nevisavertis visuomenės narys
Pastaruoju metu vis daugiau gyventoju reikalingus daiktus ir daiktelius vis dažniau perka naudodamiesi bankų paslaugomis. Skolininkams į banką nėra ko ir nosies kišti. Jų skolos yra bankams puikiai žinomos, todėl nei kreditų, nei jokių lizinginių variantų jie tikrai nepasiūlys.
Visai neseniai UAB “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis„ kaip tik ir susidūrė su būtent tokia situacija. Keli skolininkai panorėjo lengvatinėmis sąlygomis įsigyti šaltytuvą ir televizorių. Kai patys įsitikino, kad jokių lengvatų negaus, puolė mokėti skolas. Išsimokės ir gyvens kaip pilnaverčiai visuomenės nariai.
Mūsų rajono skolininkai rekordininkai gyvena Noriūnuose. Pasak A. Audicko, Melioratorių g. gyvenanti R. Čiūtienė skolinga 8 381 litą, o jos kaimynas G. Pauliukas 8 054 litus. Įdomu tai, kad butas Noriūnuose kainuoja kokius 5 – 8 tūkstančiai, o dažną jų galima įsigyti ir daug pigiau arba gauti visai veltui. Vadinasi skolos jau tikrai viršijo butų kainas.
Žinoma, tikėtina, kad skolininkai nemoka ir kitiems paslaugų tiekėjams. Tarkim, šilumininkams skolos gali būti kokius tris kartus didesnės nei “Būtų ūkiui ir vandentiekiui.
Iš dešimties didžiausių rajono skolininkų tik du gyvena Kupiškyje. Tai Vilniaus gatvės 81-ojo ir 61-ojo namų gyventojos L. Povilauskienė ir A. Bernatavičienė.
Be dviejų jau minėtų Noriūnų gyvevtojų, į dešimtuką dar patenka ten pat gyvenantys R. Palionis ir N. Imbrasienė, Šepetos Ryto g. gyventojos A. Vilienė ir A. Gabriūnaitė bei Subačiuje Aukštaičių g. gyvenantys G. Pustovaja ir V.G. Pukštas.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS