Ant slenksčio – Visų Šventųjųi ir Vėlinių dienos. Pirmoji – skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Antroji – prisiminti ir pagerbti išėjusius mums artimus ir brangius žmones. Šios dienos vakare Lietuvos miesteliuose ir kaimuose žvakučių jūra sužimba mirusiųjų miestai. Ypatinga būsena, kai susijungia du pasauliai. Vakaro tamsoje plevena amžinybės paslaptis. Liepsnelėse – viltis ir atgimimas, amžinas gyvenimas ir rimtis.
Gyvenimas – mirtis – prisikėlimas. Būties laikinumas. Vėlinės. Ar nepasivėlinome suprasti, atjausti, atleisti, at(si)verti? Vietoje „dabar“ ištarėme „vėliau“, o liko tik šaltas „niekada“. Šiuolaikinių technologijų amžius nesuteikia galimybių pasiųsti laiško ar žinutės arba laiškanešio, nešino mūsų atsiprašymu ar padėka į anapus. Tik mintis ir malda, žvakės liepsnelė nutiesia lieptą į Ten, kur mūsų laukia…
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ