Praėjusį antradienį Biržų ir Kupiškio rajonuose lankėsi svečiai iš Vokietijos. Tai Žemutinės Saksonijos kaimo regionų maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministras dr. Hansas Heinrichas Ehlen, žemės ūkio reikalų departamento direktorius Ralfas Peškė (Paeschke) ir minėtos ministerijos patarėjas tarptautiniams klausimams Aleksandras Burgath. Svečius lydėjo infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, Žemės ūkio ministerijos kooperacijos skyriaus vedėjas Gintautas Pečiuliauskas ir žemės ūkio ministrės patarėjas Aleksandras Zeltinis.
Vokiečiai abiejuose rajonuose domėjosi, kaip sekasi įgyvendinti prieš dvejus metus pradėtą vykdyti bendrą jų ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos bei Kupiškio ir Biržų rajonų savivaldybių projektą „Kooperatinių struktūrų kūrimas kaimo vietovėse“.
Grįždami iš Biržų svečiai pirmiausia užsuko į rajono Savivaldybę. Mero pavaduotojas Jonas Jarutis jiems papasakojo apie rajoną.
Daugiausia kalba sukosi apie žemės ūkio kooperaciją, apie kooperatyvo „Pieno puta“ veiklą. Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Valentas Mankūnas sakė, jog reikėtų jo veiklą plėsti, kad jis ne tik supirktų iš savo narių pieną, bet ir padėtų jiems pigiau įsigyti trąšų ir pan. Ministars dr. H. H. Ehlen pasidžiaugė, kad „Pieno puta“ savo jėgomis vystė projektą ir gavo gerą rezultatą. Jis teiravosi, ar ar yra kokių nors apribojimų iš Europos Sąjungos (ES) pusės toliau plėtoti panašių kooperatyvų veiklą, domėjosi pieno gamybos higiena mūsų ūkiuose, ar Lietuvos ūkininkai sugebės per tokį trumpą laikotarpį sukurti visus šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius ūkius, kokie yra pas mus žemės ūkio finansavimo šaltiniai.
J. Jarutis sakė, jog kooperacijos vystymąsi lemia tik žmonių aktyvumas. V. Mankūnas pridūrė, jog žemdirbiai jau pajuto, kad susivienijus yra lengviau derėtis su produkcijos perdirbėjais ir galima sulaukti daugiau pajamų. Pavyzdžiui, „Pieno putos“ nariai už pieną gauna apie 20 proc. daugiau nei kiti jo tiekėjai. Žinoma, kylant reikalavimams ne visi smulkieji ūkininkai sugebės modernizuoti savo ūkius ir turės iš aktyvios gamybos pasitraukti. Ūkininkė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪM) atstovė savivaldai G. Žilinskienė informavo, kad rajone fermas atnaujina ne tik per 100 melžiamų karvių laikantys ūkininkai, bet ir smulkesnių pieno ūkių savininkai. Jos 60-ties karvių pieno ūkis atitinka visus ES reikalavimus ir yra sertifikuotas. „Mes, lietuviai, esam labai darbštūs ir įveiksim keliamus reikalavimus“, – svečių nuogąstavimus, kad jie 48-erius metus kūrė šiuolaikinius ūkius, o lietuviai tam turi kur kas mažiau laiko, atrėmė G. Žilinskienė.
Ji sakė, kad ūkio plėtrai ir modernizavimui žemdirbiai dažniausiai ima kreditus ir naudojasi kita parama. Savo lėšomis tai išgali daryti tik vienas kitas. Panašiai žemės ūkis yra dotuojamas visame pasaulyje.
R. Peškė kalbėjo, kad žmonės turėtų nebijoti burtis į kooperatyvus, nes ES kooperacijos procesas yra kur kas pažangesnis. Jo tikslas – konkreti pagalba ūkininkams plečiant ir stiprinant ūkius. Dr. H. H. Ehlen nuomone, tiek biržiečiai, tiek kupiškėnai turėtų atverti duris mėsos ir daržovių kooperatyvams. (Biržų žemės ūkio produkcijos gamintojai rengiasi įkurti du kooperatyvus: vieną – agroserviso paslaugų teikimo, kitą – žemės ūkio produkcijos supirkimo. – Aut. past.)
Pasibaigus diskusijoms buvo apsikeista suvenyrais. Po to svečiai apsilankė kooperatyvo „Pieno puta“ biure. Juos priėmė šio kooperatyvo direktorius Vygintas Dragūnas. Jis papasakojo, kad kooperacijos idėją 2004 m. įgyvendinti pradėjo 7 žmonės. Po pusmečio jie turėjo 13 pieno tiekėjų, kurie pristatydavo apie 300 l pieno per dieną. 2004 m. antrajame pusmetyje ir 2005 m. pradžioje jų kooperatyvo veikla buvo neišplėtota. Konsultantai-ekspertai iš Vokietijos biržiečiams ir kupiškėnams buvo pasiūlę dvi alternatyvas: kurti naujus kooperatyvus arba tapti naują veiklą pradėjusio kooperatyvo „Pieno puta“ nariais. Abiejų rajonų pieno gamintojai pasirinko antrąjį variantą. Projekto įgyvendinimas paskatino šio kooperatyvo veiklą. Jo narių skaičius dabar siekia apie 600. Per parą iš 27 pieno surinkimo punktų, kurie yra Biržų, Kupiškio ir Pasvalio rajonuose, surenkama apie 27 t pieno per parą. Darbuotojų skaičius išaugo nuo 3 iki 38. Labai pagerėjo susikooperavusių pieno gamintojų parduodamo pieno riebumo, baltymingumo, švarumo rodikliai. Gautos pajamos 2004 m. buvo 3,4 tūkst. litų, 2005 m. – 951,3 tūkst. litų, šiemet jau siekia 3,2 mln. litų.
V.Dragūnas padėkojo projekto partneriams iš Vokietijos už konsultacijas, seminarus ir pažintinę išvyką į Žemutinę Saksoniją susipažinti su tenykščių kooperatyvų veikla. (Konsultantai – ekspertai nuo 2004 m. mūsų krašte lankėsi 4 kartus ir aiškino kooperacijos privalumus Biržų ir Kupiškio rajonų ūkininkams, kooperatyvų vadovams ir nariams, žemės ūkio skyrių bei ministerijos atstovams. Taip pat buvo surengti keturi seminarai. – Aut. past.)
Po to svečiai apsilankė Šepetos ir Paketurių pieno surinkimo punktus ir išvyko į Vilnių.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ