“Pirmasis klausimas, atvykus į Kupiškį 1946 metų rudenop, buvo – kur patalpas būsimai redakcijai ir spaustuvei rasti. Visus kampelius jau buvo išgrobstę besikuriančios apskrities įstaigos. Vienintelis laisvas erdvesnis pastatas buvo raudonas mūriukas miesto aikštės pietvakarinėje pusėje, pilnas grūdų. Dėka valstiečių su vežimais talkininkavimo netrukus mūriukas buvo laisvas. Be langų, supuvusiomis grindimis, užkaltomis durimis. Jo keturiuose kambarėliuose turėjo susitalpinti redakcija, spaustuvė ir dar spaustuvės vedėjas prisiglaudė.“
—Iš pradžių paramos ieškota Panevėžyje. Šiaip taip su Domu Jankausku surinkome straipsnelius ir per kelias nemigo naktis, linotipininką ir mašinistą “patepus„, 1946 metų spalio 22 dieną kupiškėnai laikraštį išvydo.
—Nekažin koks jo turinys buvo, bet kupiškėnai šiltai jį sutiko. Graibstyte jį išgraibstė. Juk tai buvo istorinis įvykis miestelio gyvenime. Pradžioje leidom laikraštį dviejų puslapių kas antrą savaitę.„ (Iš Alfonso Dagelio, buvusio pirmojo redaktoriaus, tekstų)
—1946 metų rudenį išėjo tik keturi šio laikraščio numeriai. Labai vargingas būdavo ir jo kelias į Kupiškį. Su leidinio ryšulėliais redakcijos darbuotojai iš Panevėžio atgal važiuodavo traukiniu iki Subačiaus, o iš jo Kupiškin – arkliu, pakeleivingu sunkvežimiu, neretai žingsniuodavo ir pėsčiomis.
—„Stalino keliu„ pirmasis tiražas Kupiškyje išspausdintas tik 1947 metų gegužės 9 dieną. Tai buvo tais metais išleistas 12-asis šio laikraščio numeris. Iš pradžių apskrities laikraštis buvo spausdinamas 2000 egzempliorių tiražu, vėliau – 5000 egzempliorių. Išeidavo per savaitę tris kartus.
—Po 1950 metų viduryje įvykdyto Lietuvos administracinio teritorinio suskirstymo Kupiškis tapo rajono centru, laikraštis “Stalino keliu„ – rajono laikraščiu, leidžiamu per savaitę du kartus. Jo tiražas po kurio laiko jau buvo 1400-2000 egzempliorių, nes jį prenumeruoti buvo nurodyta visiems kolūkiams, įstaigoms ir organizacijoms.
—Nuo 1962 metų, ryšium su TSKP CK nutarimu Stalino kultui pasmerkti, rajono laikraštis (LKP rajono komiteto ir rajono Darbo žmonių deputatų tarybos organas) leidžiamas nauju pavadinimu – “Komunizmo keliu„. Nuo tada jo periodiškumas – per savaitę tris kartus. Tais metais Kupiškio spaustuvė gavo pirmąjį linotipą. Ši mašina išvadavo spaustuvės darbininkus nuo varginančio teksto rinkimo iš atskirų raidelių. Tačiau tiražo spausdinimas ir toliau užtrukdavo kelias valandas. O prabėgę ankstesnieji penkiolika metų spaustuvininkų atsiminimuose – nesibaigiantis darbas naktimis, net rankomis sukant spausdinimo mašiną, neretai šviečiant žibalinei lempai.
—1987 metais rajono laikraštis pradėtas spausdinti ofsetu Panevėžio “Varsos„ spaustuvėjė. Kupiškio spaustuvė, veikusi 52 metus, panaikinta 1999 metais.
—Į redakciją užsuka ekskursijų, dažniausiai jaunimo, besidominčio, kaip apskritai paruošiamas laikraštis. Yra kuo stebėtis ir vyresniosios kartos kolegoms. Pastaraisiais metais šis darbas visiškai kompiuterizuotas. Ruošiamam numeriui autorių straipsnius vietiniu kompiuteriniu ryšiu maketuotojai perduoda redaktorius. Paruoštas laikraštis jo spausdintojui Panevėžyje nusiunčiamas elektroniniu paštu. Fotografuojama skaitmeniniais fotoaparatais ir atvaizdai ruošiamam laikraščiui pateikiami per keletą minučių. Dabartinė žurnalistų kartą net nežino, jog daugiau kaip prieš dvidešimt metų iliustracija laikraštyje buvo neįmanoma be cinko klišių, jos būdavo gaminamos tik didmiesčiuose ir rajono laikraščio redakciją pasiekdavo per kelias dienas.
—Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo banga padėjo rajono laikraščio redakcijai greičiau atsikratyti leidinio pavadinimo “Komunizmo keliu„. Redakcija paskelbė konkursą naujam pavadinimui išrinkti ir skaitytojai itin noriai jame dalyvavo. Vien žmonių nuomonė ir lėmė, kad nuo 1989 metų pradžios jis pradėtas leisti pavadinimu “Kupiškėnų mintys„. Pirmoji šį pavadinimą pasiūlė “Senovinių kupiškėnų vestuvių„ spektaklio dalyvė miestelėnė Elena Šerelienė. Jai atiteko redakcijos premija bei laikraščio krikštamotės vardas.
—Per pastaruosius dešimt metų mūsų skaitytojams tikrai nestigo malonių netikėtimų.
Šeimos džiaugėsi priedu mažiesiems “Kupkinukas„, jaunimas – jiems skirtuoju priedu “Šėlsmas„, užsibrėžusiems skintis savarankiškos veiklos kelią padėjo “Verslo pulsas„. Skaitytojų pažinčiai su apskrities rajonų aktualijomis tarnauja kassavaitinis priedas “Aukštaičių kraštas„. Šeštadienių “Vėrinyje„ užtenka vietos visoms kūrybos atodangoms.
Skaitytojų labai šiltai buvo priimtas redakcijos vykdyti projektai “Kulinarijos paveldas„, “Amatų gijos„. Šiemet kas mėnesį leidžiamu priedu “Bendruomenė„ stengiamasi padėti įsivirtininti savivaldai kaime.
—Laikraščio šešiasdešimtmečio sukaktuvinis numeris bus 8305-asis, dabartinis jo redaktorius -dvyliktas.
——-
Autorius: parengė Eleonora VAIČELIŪNIENĖ