Šiandien jūsų rankose – šventinis laikraščio numeris, skirtas jo gyvavimo 60-mečiui. Jubiliejaus proga pabandėme atsistoti į kitą barikadų pusę. Visada aprašę ir kalbinę kitus, šįkart siūlome kilstelėti uždangą ir susipažinti su mūsų – redakcijos darbuotojų – laisvalaikiu ir mintimis. Nuotraukose – akimirkos, užfiksuotos per neseniai vykusią redakcijos išvyką po senąją Lietuvos sostinę Kernavę, Europos parką. Kernavės piliakalnių vėjams iš galvų išpusčius kasdienius darbo rūpesčius, turėjome progą pasijusti mūsų straipsnių herojų kailyje. Prisipažįstame – buvo nelengva, bet įdomu. Reikėjo atsakyti į penkis klausimus:
1.Posakis, kuriuo vadovaujatės gyvenime.
2.Idealus skaitytojas Jūsų akimis.
3.Pirmoji pažintis su spauda.
4.Kurioziškiausia situacija dirbant redakcijoje.
5.Jei turėtumėt laisvę rinktis, kur ir kuo dabar būtumėt?
Nomeda SIMĖNIENĖ
(„Kupiškėnų minčių direktorė)
Pasirūpink savo darbuotojais, o rinka pasirūpins Tavimi
Ovidijus Petkevičius
(redaktorius)
1.Jei turi iliuzijų – atsisakyk jų, kol viso tavo gyvenimo jos nepavertė tik iliuzija.
2.SKAITANTIS skaitytojas.
3.Į piltuvėlį susuktas laikraštis, per kurį persisunkia žemuogės, surinktos miške. Kuo toliau, tuo labiau tas laikraštis nusidažo rausva spalva ir vis maloniau kvepia.
4.Didžiausias, bet malonus kuriozas (bent jau man pačiam) – tai, kad aš čia dirbu.
5.„Dabar“ – reiškia šią akimirką? Norėčiau pažiūrėti F. Felinio filmą „Amarkord“. O šiaip, kol kas, man ir čia labai įdomu. Na, bent jau žinau, kad tikrai nenorėčiau būti tolimųjų reisų vairuotojas: šuniškai varginantis darbas!
Banguolė Aleknienė
(pavaduotoja leidybai)
1.Ir visa tai praeis…
2.Kuris tiki viskuo, ką rašome, bet nepameta galvos.
3.Ketverių metukų, labai norėdama išmokti skaityti, pradėjau pieštukais spalvinti „Tiesos“ laikraščio antraščių raides.
4.Pačiame “Kupiškėnų minčių“ leidimo įkarštyje sušukau: „Jėzau, ar galiu trumpam išbėgti?“ „Gali“,- už pertvaros pasigirdo griausmingas Lilijanos balsas, lėmęs jai naują pravardę.
5.Būčiau diplomatė ir bastyčiausi po pasaulį. Mokykliniais metais labai žavėjausi prieštaringo charakterio asmenybe, pirmąja pasaulyje moterimi diplomate Aleksandra Kolontaj.
Eleonora Vaičeliūnienė
(korespondentė)
1.Kuo nors padėti silpnesniam.
2.Nesipiktinantis nereikšmingais netikslumais.
3.Laikraščiais išklijuota gryčios siena.
4.Skubančiai į autobusą atvėpo basutės padas. Kelionės neatidėjau, nes rankinėje turėjau žirklutes ir sąvaržėlių.
5.Tikrai ne – Amerikoje. Tikrai ne – Anglijos karalienė. Tikrai tuo pačiu, kuo buvau iki šiol.
Gintaras Jurgėlas
1.Viskas arba nieko.
2.Tas, kuris netiki viskuo, kas parašyta laikraštyje.
3.Nesulaukęs ir dvejų metukų, sugraužiau „Raudonąją vėliavą“. Taip anuo metu vadinosi Šiaulių miesto dienraštis.
4.Kurioziška tai, kad per daugiau nei pusę metų nieko kurioziško neįvyko.
5.Būčiau indėnų vadas Tatanka ir Amerikos tyrlaukiuose leisčiau „Kupiškėnų mintis“.
Jurgita Žiukaitė
(korespondentė)
1.„Kaip nors tai vis tiek atsitiks“ (Mikė Pūkuotukas).
2.Idealų nebūna, skaitytojai – ne išimtis.
3.Meilė rašytiniam žodžiui atsiskleidė dar tuo metu, kai net nemokėjau vaikščioti. Iš tėvų prenumeruojamos spaudos bandžiau surengti skiautinių parodą. Deja, pirmieji meniniai gabumai nebuvo įvertinti:)
4.Pradėjus dirbti redakcijoje pirmoji platesnė pažintis su rajonu. Reikėjo važiuoti į Alizavą, tačiau pasukau ne tuo keliu ir privažiavau Antašavą. Teko viršyti greitį ir skuosti ten, kur manęs jau laukė pašnekovas.
5.Visada būti tuo, kuo ir esu – savimi. O jei nebūčiau redakcijoje, norėčiau sėdėti dideliame knygyne.
Renata Babelienė
(vadybininkė)
1.Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.
2.Tas, kuris perskaito viską nuo pradžių iki pabaigos ir turi savo tvirtą nuomonę.
3.Močiutės lauko tualete:)
4.Įsiminė vieno skelbimo turinys: „Pamečiau lazdą. Radusiems dėkoju“. Arba dar vienas įvykis. Į redakciją užėjęs žmogus sako: „Atėjau pinigų“. Jam paaiškinau, jog bankas yra pirmame mūsų pastato aukšte. O pasirodo, jog jis atėjo pasiimti honoraro.
5.Karlsonu ant stogo. Netinkamu momentu, bet kada gali paspausti propelerio mygtuką…
Aldona Jonušienė
(kasininkė)
1.Svetimo, skaniai ir daug:)
2.Idealus skaitytojas, kuris ne tik skaito, bet ir analizuoja bei dalyvauja kurdamas laikraštį.
3.Būdama 5 metų gerai mokėjau skaityti didžiosiomis raidėmis, bet niekaip negalėjau perskaityti rašytinėmis, todėl „Valstiečių laikraštis“ buvo aplaistytas mano ašaromis, nes niekaip neįrodžiau kaimynui, jog moku skaityti.
4.Kai moteris, mirus jos pačios vyrui, atnešė užuojautą sau nuo kaimynų, norėdama jiems taip atsidėkoti.
5.Gyvenčiau Kupiškyje, bene gražiausiame rajono centre Lietuvoje ir arčiausiai tėviškės, Tėvų kapų, pas mane kelis kartus per metus suvažiuoja artimieji. Tik nesirinkčiau prekybininko profesijos, norėčiau būti istorikė, mokytoja ar teisininkė.
Lilijana Budrienė
(maketuotoja)
1.Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau padarytų.
2.Kuris moka atsirinkti, kas jam įdomu.
3.Pas senelį buvo surišti seni laikraščiai, man patiko juos vartyti kaip knygą.
4.Kai į spaustuvę išsiunčiau ne tą laikraščio puslapį ir gavau atsakymą su klausimu, ar tikrai vienas mūsų laikraščio puslapis bus tuščias J
5.Nieko keist nenorėčiau…
——-
Autorius: parengė Jurgita ŽIUKAITĖ