Kiekvieno mūsų gyvenimas vyksta “šiapus„ ir “anapus„ tvoros. Šiapus, tai yra mūsų pusėje, ir obuoliai mažesni, ir braškės ne taip gardžiai kvepia, ir žolė ne tokia vešli… Kaimynų pusėje, tai yra anapus tvoros, obuoliai – vos ne arbūzų dydžio, ir gėlės nuo žiedų svyra, o ir šiaip gyvenama, regis be jokių problemų. Žiūrėk, dar kokiame “Teleloto„ milijoną ima ir išlošia!
Dar didesni kontrastai slypi už tvorų, dalijančių ne kaimynų sodų, bet atskirų valstybių ribas. Nuolat deklaruojame, jog esame Europos, pagaliau net Pasaulio piliečiai, didžiuojamės nacionaline vertybe – krepšininkais (kol nesužaidžia kaip praradę paskutiniuosius smegenų vingius), Lietuvos teatru ir menu apskritai ir, žinoma, cepelinais.
Nauja generacija – lietuviški klerkai
Darbo reikalais nuvykus į Europos sostine tituluojamą Briuselį net neabejodamas gali pastebėti, kad garsūs esame dar viena – nauja nacionaline generacija – klerkais. Europos Parlamente nuo pat ankstyvo ryto iki darbo pabaigos šalia kitų karjeros valdininkų, nesunku pastebėti, kad mūsiškiai ten per trejus ar dvejus metus tapo kruopščiais mokiniais! Didžioji jų dalis jau moka dėvėti kostiumus (kaip nepretenzingi užsieniečiai teužsegti tik vienintelę viršutinę švarko sagą) arba jo stilių pakoreguoti taip, kad švarkas atrodytų, lyg ką tik ištrauktas iš šiukšlių konteinerio (kas bandome taip rengtis žinome, kiek laiko tai atima). Na, o jei galvoje svetimos pagalvės žymės nepaliko akivaizdžiai pastebimų pėdsakų, Europos Parlamente dirbantys tautiečiai jau įsisavino plaukų želė ar vaško privalumus, išryškinant klerko šukuosenos stabilumą.
Vienintelis dalykas, kuris išduoda mūsų brolius lietuvius, – nevalyvai prižiūrimi batai. Jei jų viršūnes dar sugebame nublizginti “Salamander„ blizgesiu, tai netinkamai nušveisti avalynės padai ir jų kraštai sukelia tokias mintis, jog ne vienas iš mūsų euro parlamentarų į Briuselį po savaitgalinės išvykos namo skrido ne “Boing„ verslo klase, o tiesiog dėl tam tikru priežasčių buvo katapultuotas ir pusę kelio bėgo įsikibęs į lėktuvo sparną…
Nacionalinis susiniveliavimas
Dar vienas ne mažiau paplitęs pastebėjimas (išskyrus nacionalinį mūsų bruožą batus), jog Europos Parlamento komisarai, klerkai ar kiti funkcionieriai neišsiskiria pagal tautybę. Žvilgsnis, šukuosena, veido raudonis (beje, visose patalpose gan karšta), netgi kostiumo ar kaklaryšio spalva išduoda tai, jog viskas įsigyjama vienoje parduotuvėje, kad duok, Dieve, nepalaikytų mūsų, pavyzdžiui, Kaziu, Jonu ar Prane… Kol egzistuos „homo sovietikus“ karta ir jos fenomenas, ilgai tokiais ir išliksime, kad ir kiek besistengtų mūsų vakaro mergaitės…
Baisiausias klerko sapnas – grįžimas namo
Pasislėpę rūkydami (viešai to daryti Europarlamente negalima) tualetuose ar aklinuose koridoriuose visi jie pasakoja tuos pačius beasmenius anekdotus, ar žiovaudami aptarinėja paskutinį “brifingą„. Ne.. visgi sunki euro klerko dalia, nors jo darbas ir vertinamas pekiaženkle suma. O ku dar privalomi šūkiai, kurių tikrai daugiau nei dešimt Dievo įsakymų. Vien ko vertas teiginys, jog “Europa – saugesnė vieta gyventi„. Po Londono ir kitų įvykių matant kaip akylai tikrinamas kiekvienas lėktuvo keleivis, sunku tuo patikėti. Štai ir šios kelionės metų teko savo akimis išvysti, kaip vienai vilnietei žurnalistei buvo liepta nusivalyti lūpų dažus (gal įtarė lūpų implantuose slepiant kokaino miltelius), arba kaip vos kelnes “išsaugojo„ kolega molėtiškis.Tačiau, nepaisant to būtina pasakyti, kad nemaža dalis klerkų, su kuriais teko bendrauti, nė už jokius pinigus nesiruošia grįžti į Lietuvą! Vadinasi, tikėjimas rožine mūsų šalies perspektyva nėra toks gajus!
Neįdomūs sau, o kitiems?
Linas Balsys, Briuselyje akredituotas Lietuvos televizijos žurnalistas, besidalydamas su mumis savo darbo specifika, juokavo, jog dažnai kostiumų jam keisti netenka. Bet būti visada pasirengus – būtina. Netikėtai gali prireikti srimgalviais lėkti į Prancūziją, nufilmuoti, pavyzdžiui, neleistinų medikamentų gabenimu kaltinamos Editos Rumšienės plaukų uodegą (nes tik tiek per tvorą galima buvo ir pastebėt. – Aut. past.).
Beje, kaip juokavo kolega Linas, jis net nesistebi, kad nesame itin įdomūs Europos Sąjungos senbuviams, na gal tik absurdiškais mūsų Seimo narių skandalais. Ypatingo dėmesio tuo, kas vyksta už stiklinių Briuselio sienų, nerodo ir mūsų nacionalinis transliuotojas LTV, nemaža dalis jo (L. Balsio) parengtų reportažų tūno giliai stalčiuose ar tiesiog yra ištrinti…
Kituose Briuselio reportažuose – betarpiškas pokalbis su Europos Komisijos nare, Komisare Dalia Grybauskaite, kuri, beje, užsimena ir apie galimas Kupiškio nykimo priežastis.
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS