Įprasta sakyti, jog tiems miestelėnams, kurie naudojasi centralizuotai tiekiama šiluma, visai nerūpi, nei iš kur ji į jų būstus atkeliauja, nei iš kokio kuro ji. Tačiau “Minčių” redakcija gali patvirtinti, jog kupiškėnai, kuriems nebereikia skaldyti malkų ar pasirūpinti anglies, durpių, vis dėlto įdomaujasi, ar žiemojimo sezonui yra pasiruošę ir katilinių šeimininkas. Žodžiu, savisauga įsismelkusi iki kaulų.
AB “Simega” generalinis direktorius Algimantas Sankauskas paaiškino, jog Kupiškio miestą centralizuotai aprūpinti šiluma didžiausia atsakomybė tenka jų bendrovei – šilumos gamintojai ir šilumos klientams pardavėjui, kurio funkcijos tenka AB “Panevėžio energija”. Tačiau nereikėtų suprasti, jog verslo ryšiais siejamų bendrovių atstovai sistemingai susirenka pasitarti, kokioj ekonominėj situacijoj su šios paslaugos tiekimu yra atsidūrę patys ir kaip reaguoja jos vartotojai. Antai jų bendrovės ir šilumos pirkėjos AB “Panevėžio energija” sutartis neperžiūrima jau penkeri metai. Pašnekovas manąs, jog vis dėlto artėja ta diena, kai teks ją kartu pavartyti, nes ir šilumos gamintojas dirba toje pačioje ekonominėje terpėje, kurioje brangsta transporto išlaidos, be kurių ir šilumos gamintojui neišsiversti, turi būti didinami atlygis darbuotojams. Žinoma, didesnė realizuojamos šilumos kaina atsilieptų ir jos vartotojo kišenei. Pabrangus gamtinėms dujoms, kurias naudojantis šilumos gamintojas Panevėžio mieste iki šiol ir švelnindavo ir keliems filialams tiekiamos šildymo paslaugos kainą, daugiau galimybių šilumai piginti rezervų tarytum ir nebeturi.
O jei Kupiškio gyventojams rūpi “Simegai” priklausantis šilumos gamybos ūkis, generalinis direktorius galįs jį apibūdinti.
Šilumai miesto pramonės įmonių ir gyventojų poreikiui gaminti eksploatuojamos dvi katilinės. Kurenamos jos pagal poreikius. Vasarą, kai šiluma reikalinga tik gamybos procesams, užtenka ir senosios katilinės pajėgumo, o karštam vandeniui paruošti veikia naujesniosios katilinės įrengimai. Tačiau žiemą pastarosios katilai tampa pagrindiniai šilumos gamintojai, prie šio cecho kaupiamos ir didžiausios kuro atsargos.
Ar to kuro užteks? Jeigu medienos atliekos – kol kas pigiausias kuras – tai kodėl mokestis kupiškiečiams už šildymo paslaugas nė kiek nemažesnis?
AB “Simega” generalinis direktorius iš karto atsakė į antrąjį klausimą. Apie šilumos kainą vartotojui sužino, kaip ir kiti rajono gyventojai, – iš AB “Panevėžio energija” pateikiamos spaudai informacijos ar iš jų bendrovei adresuojamų raštų. Todėl galėtų pakartoti tik tai, ką sužinojęs iš Kupiškio savivaldybės administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio pateiktos spaudoje informacijos. Naująjį šildymo sezoną šilumos kilovatvalandė kainuosianti 12,71 ct arba 1,26 ct daugiau, palyginti su praėjusiais metais. O jeigu tvirtinama, jog kupiškėnai už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę laimi 0,79 ct, gaudami šilumą iš bendro AB “Panevėžio energija” katilo, negu mokėtų pagal vietoj gaminamos šilumos kainą, tai gal šie paskaičiavimai, pasak “Minčių” pašnekovo, ir tikslūs.
A. Sankauskas pabrėžė, jog miesto gyventojus galįs nuraminti, kad dėl kuro stygiaus jiems tikrai neteks kęsti šalčio ar kad galėtų nebūti aprūpinti karštu vandeniu. Jo žiniomis, per ketvirtį amžiaus Kupiškyje tikrai nebuvo tokio atvejo, nors teko išgyventi ir gana sudėtingų apsirūpinimo kuru situacijų. Jei pasitaiko šilumos ar šilto vandens tiekimo menkų sutrikimų, tai ne dėl to kokių bėdų “Simegos” katilinėse, o dėl avarinių situacijų trasose, kurios nuo katilinės tvoros turi savo šeimininką. Be pagal poreikį veikiančių katilų, yra ir atsarginių, net užpildytų ir mazutu, , – aiškino šilumos gamontojai, – nors pastarasis kuras nebenaudojamas trečias sezonas. Į laikraščio skaitytojų vardu “Minčių” pasiteiravimą, ar apsirūpinimas medienos atliekų kuru nesutriks, jeigu iš jos tiekėjų pasitrauktų AB “Ochoco Lumber”, A. Sankauskas pasamprotavo, jog medienos apdirbimo įmonių regione dabar nemažai ir nemanąs, kad joms greitai pristigtų darbo ir nebeturėtų gamybinių atliekų.
Beje, pašnekovas pabrėžė, jog šio ekologinio kuro jų gaminamam šilumos kiekiui reikia nemažai. Jog mūsų laikraščio skaitytojams būtų akivaizdžiau, kiek jo prisigabenama, galįs pailiustruoti tokiu faktu: žiemos mėnesiais per parą prireikia daugiau kaip dešimties prekinių vagonų šio biraus kuro. Galima pateikti ir kitą kiekio matą – apie 25 tūkstančius erdmetrių per mėnesį. Šilumos per metus patiekiama iki 65 tūkstančių megavatvalandžių, iš to kiekio – kone 40 tūkstančių vien miesto gyventojų reikmėms. Katilinėse įrengimai veikia apskritus metus, visas 8760 valandų, – pabrėžė generalinis. “Simegos” šilumos ūkyje užimta per dvidešimt žmonių.
Bendrovės gamybos direktorius Audrius Galinis pridūrė, jog, nors jų eksploatuojamų katilinių pastatai yra senos statybos, tačiau įrenginiai juose – šiuolaikiniai, katilinių pertvarkymas naudoti ekologišką kurą – medieną užtruko keletą metų, nauji įrengimai kainavo kelis milijonus litų.
Pasak A. Galinio, gali dar būti žmonių, manančių, jog “Simegos” katilinėse yra darbininkų su šiupeliais ar vagstančių prie mazutų statinių. Iš tikrųjų po renovacijos visi šilumos gamybos procesai, pradedant katilų užpildymu kuru, kompiuterizuoti. Budintys operatoriai dirba mygtukais, kaip veikia sistemos, stebi kompiuterio monitoriuje.
Vandens šildymo technologija garantuoja, kad jis šio produktų pirkėjui būtų pateikiamas 63 laipsnių šilumos.
Beje, šilumos gamintojai sakė, jog gyventojai kartais pasamprotauja, kad medienos kuro tiekiama šiluma esanti ne tokia karšta. Specialistams tai sukelia tik šypsnį, nes šilumos, kokio kuro ji bebūtų produktas, matavimo parametrai yra tokie patys.
Didžiojoje katilinėje pamainomis dirba dvi laborantės. Mūsų šnekinta Elena Liubomirskienė sakė, jog laboratorijos paskirtis tirti ir reguliuoti vandens kietumą bei šarmingumą. Per filtrus nepraėjęs vanduo priaugintų vamzdynus kalkių. Vandens šildymo sistemai prastas paruošimas buvo viena iš priežasčių ir praėjusią žiemą plačiai nuskambėjusios avarijos Telšių šildymo trasoje.
AB “Simega” generalinis direktorius Algimantas Sankauskas tvirtina, jog šilumos gamybai kuro tikrai nepristigs.
AB “Simega” gamybos direktorius Audrius Galinis, aprodydamas katilinės įrenginius, užsiminė, jog jiems įsigyti išleisti keli milijonai litų.
Katilinės įrengimų veikimą stebi pamainomis dirbantys aštuoni operatoriai. Nuotraukoje operatorius Kęstutis Gudelis.
Laborantė Elena Liubomirskienė iš analizių akivaizdžiausiai mato, kokio kietumo ir šarmingumo būna vanduo, prieš patekdamas į jo paruošimo katilinės sistemai filtrus.
Lilijanos Budrienės nuotraukos
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ