Nacionalinės vartotojų apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė tvirtina, kad pasyviausi visoje apskrityje yra kupiškėnai.
Panevėžio apskrities skyrius yra atsakingas už visos paskrities vartotojų teisių apsaugos organizavimą. Ši tarnyba koordinuoja valstybinių institucijų, kurios turi kokį nors santykį su vartotojų teisių apsauga, veiklą. Tos institucijos yra maisto ir vetrinarijos tarnyba, nemaisto produktų inspekcija, energetikos inspekcija, visuomenės sveikatos centras ir t.t.
Žinoma, vartotojų teisių apsaugos tarnyba priima ir nagrinėja vartotojų skundus dėl, jų manymu, teisų pažeidimų. Tie pažeidimai galimi visose gyvenimo srityse, kur žmonės perka, parduota ar suteikia bet kokias paslaugas už pinigus.
L. Čerauskienės teigimu, vartotojas yra tik fizinis asmuo, perkantys prekes ar paslaugas sau. Jei į tarnybą kreipiasi, pavyzdžiui, patentininkas ir teigia, kad nusipirko kokį nors įrankį, kuris pasirodė prastos kokybės, darbui, jo problemomis tarnyba neužsiima. Toks žmogus tiesos turi ieškoti kitais keliais.
Dar viena tos tarnybos veiklos sritis – švietimas. Jos darbuotojai aiškina įstatymus tiek vartotojui, tiek pardavėjui ar paslaugų teikėjui. Abi pusės yra mokomos, kaip spręsti kylančius tarpusavio ginčus. Toks švietimas, anot L. Čerauskienės, yra tiesiog būtinas, nes Lietuvos teisynas dar nėra išbaigtas, o gyvenimas ir naujos technologijos nuolat sukuria naujas aplinkybes.
Neseniai vartotojų apsaugos tarnyba suvedė pusmečio rezultatus, kuriais remiantis galima tvirtinti, kad gaunami skundai iš visos apskrities, bet mažiausiai iš Kupiškio. Galimos dvi neaktyvumo priežastys – arba kupiškėnai yra patenkinti įsigijamų prekių ir paslaugų kokybe, arba jie paprasčiausiai nežino savo teisių ir nežino, kur derėtų kreiptis.
Dažniausiai kupiškėnai kreipėsi dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo. Kaip žinia, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė naują šilumos paskirstymo metodą ir taisykles. Gyventojai pajuto, kad už šildymą žmonės pradėjo mokėti skirtingas sumas.
Kita dalis kupiškėnų skundėsi dėl nemaisto prekių kokybės. Į tarnybą kreipiasi žmonės tada, kai vartotojas ir pardavėjas jau nebegali išpręsti problemos. Konfliktą narplioti tenka Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. L. Čerauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad, įsigijęs prastos kokybės prekę, turi keturias galimybes: pakeisti prekę į analogišką tinkamos kokybės produktą; reikalauti, kad būtų sumažinta prekės kaina; reikalauti prekės kokybės atstatymo – garantinio remonto; atsiimti pinigus. Dažniausiai tokiomis sąlygomis vartotojas, nežinodamas savo teisių, sutinka su pardavėjo diktatu.
Trečia iš grupė iš Kupiškio pasiekusių skundų – problemos dėl elektroninio ryšio.
Vartotojai su problemomis susiduria ir baruose bei kavinėse, kai administratoriai ar savininkai reikalauja susimokėti už sudaužytą lėkštę ar sugadinta kokį nors kitą inventorių. Kaip elgtis tokiais atvejais, taip pat gali paaiškinti vartotojų teisėmis besirūpinanti tarnyba.
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo biurų ar atstovybių rajonuose neturi, todėl vartotojai, iškilus problemoms, turi kreiptis į Panevėžio apskrities skyrių, kuris įsikūręs Respublikos g. 62, arba skambinti telefonu (8-45) 462889.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS