Teisę į sveikatos apsaugą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Sakyti, kad ši teisė yra ignoruojama mūsų rajone, nebūtų teisinga. Tačiau galimybė laiku ir vietoje gauti medicinos pagalbą (apie išties kvalifikuotą pagalbą reikėtų kalbėti atskirai) Kupiškyje yra pakankamai ribota, tai – jau šventa tiesa.
Pacientai nepatenkinti
Skandalingais sprendimais pagarsėjęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pavasarį susitikęs su Kupiškio ligoninės medikais pranašavo, jog; “Jūsų ligoninė bus kaip pirmasis Lietuvoje racionalaus sprendimo modelis kitoms tokio pobūdžio gydymo įstaigoms„. Laimei, toks “racionalus sprendimas„ pasiekė ne visus rajonus, bet mums nuo to tikrai nė kiek negeriau!
Skaitytojai kasdien piktinasi, kad norint patekti pas vieną ar kitą gydytoją, mūsų rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje) tenka laukti mažiausiai porą savaičių. Be to, tai būna ne tik vasaros atostogų piko metu. Tiesa, rimtai sunegalavus galima bandyti “stumdytis„ prie gydytojo kabineto durų viliantis, kad būsi priimtas. Paprastesnis, regis, tokiu atveju būdas – kviesti greitąją medicininę pagalbą. Bet ir čia neretai gali išgirsti neigiamą atsakymą motyvuojant tuo, jog nėra laisvų ekipažų. Didžiulės aistros verda ir dėl šiais metais uždaryto Kupiškio rajono ligininės chirurgijos skyriaus.
Šį mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Povilas Rimkus ir toliau buvo įsitikinęs, jog ligoninė be chirurgijos skyriaus tikrai nežlugs. Gal taip ir nebus, bet pasaulinė patirtis rodo, jog tai, kas būna sunaikinta, nebeatgimsta.
Prieš porą savaičių mūsų rajone lankėsi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Manfredas Žymantas. Nors jo vizito tikslas buvo kiek kitoks, išgirdus apie analogiškame provincijos mieste – Zarasuose atidarytą naują ligoninę, pokalbis pakrypo kita linkme.
Kitokie sprendimai
Pasak svečio, šiuo atveju ne taip svarbu, kokios politinės jėgos, frakcijos ar struktūros “prastūmė„ naujos ligoninės atsiradimą. Stebėtis verčia tas faktas, jog kažkas mato tikslą bei būtinybę tai daryti, o mes, kad ir turėdami tegul ir prieš dvi dešimtis statytą ligoninę, atsisakome būtiniausių paslaugų. Dar labiau smalsumą skatina tai, jog nauja moderni ligoninė atidaryta ne sostinėje, o tokiame pat provincijos centre!
Žinoma, galime tik pavydėti zarasiškiams naujos modernios ligoninės. Visgi įdomu pasitelkus šios ligoninės modelį išsiaiškinti, kaip joje bus sprendžiamos problemos dėl kurių buvo restruktūrizuota Kupiškio ligoninė? Kokie skyriai veikia naujoje Zarasų ligoninėje? Kaip bus sprendžiama kvalifikuotų gydytojų trūkumo (o gal jo nėra?) problema? Kokios pagrindinės rajoninių ligoninių problemos? Tai tik dalis mums ypač aktualių klausimų.
Manfredas Žymantas neslėpė džiaugsmo, kad rugpjūčio 4 d. oficialiai buvo atidaryta nauja moderni Zarasų ligoninė.
Anot Seimo nario, šiandieną tikrai ne daugelis Lietuvos miestų gali pasigirti turintys ne rekonstruotų ar praplėstų, bet naujai pastatytų tokio tipo įstaigų. Nauja ligoninė Zarasuose ne tik suteiks galimybę teikti kokybiškesnes medicinines paslaugas pacientams, gulėti erdvesnėse palatose ar leis užtikrinti geresnes ligoninėje dirbančių medikų darbo sąlygas, o kartu garantuos ir šviesias šios ligoninės ateities perspektyvas (apie tai, kad ligoninės ateitis “šviesi„ kalba ir mūsų rajono ligoninės vyr. gydytojas – aut. past.). Ir toliau zarasiškiai stengsis išlaikyti rajoninės ligoninės statusą. Tai visų pirma galima pasiekti gerinant teikiamų paslaugų kokybę, kartu siekiant teikiamas stacionarines paslaugas išlaikyti kuo arčiau vietos gyventojų,„ – sako M. Žymantas.
Kadru paieška, regis, nieko naujo?
Norėdami pritraukti kvalifikuotų specialistų, Zarasų ligoninės vadovai palaiko glaudžius ryšius su Kuano medicinos universiteto studentais. Seimo Sveikatos komiteto narys kartu su Zarasų ligoninės vadovais dalyvavo (beje, jie vieninteliai ten apsilankė) šio universiteto rengiamose karjeros dienose. Čia galima susipažinti su būsimaisiais medikais, patraukti jų dėmesį, pasiūlyti būtent Zarasų ligoninėje atlikti rezidentūrą, o čia pasilikusiesiems – net suteikti gyvenamąjį būstą. Kitas šios problemos sprendimo būdas – griežtai įvertinus medikų kompetenciją, yra bandoma pritraukti ir kaimyninių ES valstybių specialistus dirbti Lietuvoje. Zarasuose tokių puikių pavyzdžių jau yra. Bendromis pastangomis, tik metodiškai ieškant gydytojų trūkumo Zarasuose problemų sprendimo būdų pavyko pasiekti, jog jų ligoninei restruktūrizacija negresia. Zarasiškiai ir toliau neketina nuleisti rankų bei ieškoti naujų būdų pritraukiant specialistus į miesto ligoninę.
Šiuo metu Zarasų ligoninėje veikia chirurgijos – ginekologijos, vaikų ligų, pediatrijos, reanimacijos, terapijos, slaugos ir palaikymo bei kiti skyriai, leidžiantys užtikrinti kokybiškas medicinos paslaugas.
Chirurginės paslaugos reikalingos visiems
„Kupiškio ligoninėje kartu su savo žmona atlikau pirminę rezidentūrą 1998-1999 metais, todėl ligoninės situaciją labai gerai žinau ir nuo jos reikalų neatitolau“, – tvirtina Seimo narys. Jo įsitikinimu, visų pirma privalo būti teikiama paslauga. Jos negalima atsisakyti vien todėl, jog neužtenka pajėgumų ją teikti, nes tai yra pats lengviausias kelias. Palyginus su akušerija, kurios paslaugos mažėjant gimstamumui Lietuvoje tampa ne tiek paklausi, chirurginių paslaugų reikšmė vietos gyventojams aktualumo nepraranda, todėl būtina šias paslaugas teikti.
Niekam nepaslaptis, – sako pašnekovas, kad Kupiškio ligoninėje, kol joje dirbo tokie chirurgai kaip Robertas Lapka, ar dar likęs vienintelis šios srities asas Vykintas Tubelis, dėl chirurginio skyriaus ateities nebuvo kilę jokių abejonių. Tačiau jam pasitraukus, susidaro toks vaizdas, kad Kupiškio gyventojams šių paslaugų nebereikia. M. Žymantas mano, kad ši situacija kardinaliai priešinga. Visgi tam, kad Kupiškio ligoninėje būtų atnaujintas chirurgijos skyrius, dėl jau minėtų priežasčių, reikia iš tiesų nemažai pasistengti. Naujų chirurgų pritraukimu privalo pasirūpinti ligoninės vyr. gydytojas bei rajono valdžia. Kad situaciją galima iš esmės pakeisti, vaizdžiai rodo ir Zarasų ligoninės pavyzdys.
Paslaugos privalo artėti prie pacientų, o ne tolti
Aišku, chirurginio skyriaus problemą galima spręsti nukreipiant ligonių srautus į kaimynines ligonines, pasitenkinant tik teikiamomis dienos chirurgijos paslaugomis. M. Žymantas mano, kad tokiais metodais problemos tikrai neišspręsime, nes būtinos paslaugos privalo artėti prie pacientų. Tuo tarpu dienos chirurgija šiandieną netenkina nei paslaugų gavėjų, nei jų teikėjų.
Tad koks teisingas rajoninės ligoninės modelis?!
Pasak M. Žymanto, medicininės paslaugos, tame tarpe ir stacionarinės, turi būti teikiamos kuo arčiau žmogaus. Gydantis stacionare, labai svarbus veiksnys yra artimųjų dėmesys. Susisiekti su rajono centru yra žymiai paprasčiau nei su apskrities centru (kur neretai ligonių iš periferijos visai ir nelaukia), todėl rajoninėje ligoninėje ligonis nepaliekamas vienas su savo problemomis ir mintimis bei medicinos personalu. Juk pasitenkinimas paslauga ir gydymo kokybė yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję. Tad kuo daugiau stacionarinių bazinių paslaugų – chirurgijos–ginekologijos, traumatologijos, pediatrijos, vaikų ligų, terapijos, nedideliu kiekiu dienos chirurgijos lovų kiekiu bei slaugos ir palaikymo gydymo skyrių sugebės teikti normalias ir kokybiškas paslaugas kuo arčiau žmogaus, tuo pacientai bus labiau patenkinti. Šioje vietoje, žinoma, neitų kalba apie neurochirurgines, kardiochirurgines operacijas ar kitas manipuliacijas, kurioms reikia labai brangių ir sudėtingų įrengimų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Tačiau antro lygio stacionarinės paslaugos turi būti prieinamos ir rajoniniu lygiu.
Nevykęs eksperimentas
Iš Panevėžio apskrities Kupiškio ligoninė – vienintelė iš rajoninės tapo minimalia rajonine ligonine. Visoje respublikoje, berods, buvo planuojama taip reformuoti apie 20 ligoninių. Ar taip ir įvyko, ar šis „metodas“ buvo sustabdytas!?
Iš tiesų, Kupiškio ligoninė yra vienintelė tokio tipo ligoninė visoje Lietuvoje, – teigia Seimo Sveikatos komiteto narys. Ši reforma buvo numatyta įgyvendinti buvusiosios Vyriausybės, tokiu būdu planuojant realizuoti investicijų į rajonines ligonines programą. Tačiau ji tikrai nebuvo planuojama įgyvendinti priverstinai keičiant ligoninių statusą.
Seimo nario turimomis žiniomis, ir ši Vyriausybė, tęsdama medicinos reformą, neketina taikyti prievartinių būdų, nes tokiais metodais teigiamų rezultatų pasiekti paprasčiausiai neįmanoma. Tačiau šį prievartinį uždavinį neretai atlieka jau minėtas medicinos specialistų trūkumas bei arši konkurencija tarp regioninių ligoninių. Tad galiausiai laimės tos gydymo įstaigos, kurios sugebės ne tik išlaikyti turimus specialistus, paslaugas bus teikdamos kuo arčiau pacientų, bet ir mokės pritraukti naujus darbuotojus.
Seimo narys M. Žymantas apgailestavo, kad Kupiškio rajono tarybai su meru priešakyje, matyt, rūpėjo žymiai “svarbesni„, o gal ir lengvesni dalykai, nes Kupiškio ligoninės nykimas pastaraisiais metais – daugiau nei akivaizdus.
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS