Gražinant Kupos vagą ir bandant paupį paversti patrauklia miestiečių poilsio ar pasivaikščiojimų vieta, vis susiduriama su problemomis.
“Mintys„ jau rašė, kad niekaip nesiseka išspręsti paupyje stūksančio buvusio kalėjimo ir jo teritorijos sutvarkymo klausimų, o pasirodo, kad ir ėmusis darbų, ne viskas sviestu patepta.
Sužalota pusšimtis klevų
Šią savaitę miestiečiai sunerimo, kad tvarkant Kupos pakrantę, žalojami čia esantys medžiai.
Nuvykę prie Kupos įsitikinome, kad iš tiesų sužaloti kone visų viename upės vingyje augančių medžių kamienai. Daugiausiai nukentėjo klevai.
Kupos tvarkymo darbais užsiima UAB “Nodama„, o čia dirbantiems žmonėms vadovauja darbų vykdytojas Aloyzas Čiūras. Norėdami sustiprinti upės krantus, bendrovės vyrai nuo stataus skardžio rideno didelius akmenis, kurie ir sužalojo beveik visus pakelyje buvusius medžius. Nukentėjo per penkiasdešimt medžių, iš kurių dauguma klevai. Apžiūrėjus vietovę, matėsi, kad darbininkai turėjo gerų norų išsaugoti medžius. Kai kurie jų buvo apsukti padangomis, tačiau tik kai kurie. Be to, viena padanga medžio nuo riedančio didžiulio akmens apsaugoti negali.
Šioje pakrantės dalyje jau anksčiau buvo iškirsti menkaverčiai medžiai, o dabar yra nemaža tikimybė, kad nudžius ir kai kurie kiti.
Kaip “Mintims„ sakė sužalotus medžius apžiūrėjęs Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Rimantas Adomauskas, tokiu būdu yra padarytas aplinkosauginis pažeidimas, numatytas ATPK 63 straipsnyje.
Įdomus yra Kupos pakrančių statusas. Anot R. Adomausko, medžiais apaugusios pakrantės traktuojamos kaip miesto miškas. Jei tai būtų ne miško žemė, žala būtų priskaičiuota didžiulė. Šiuo atveju medžius sužalojusi bendrovė atsipirks tik kelių šimtų litų bauda.
Direktorius pripažįsta klaidą
UAB “Nodama„ direktorius Juozas Puzonas sakė, kad Kupos krantus reikėjo iškloti akmenimis todėl, kad pavasarį, pakilus vandens lygiui ir sustiprėjus srovei, jie yra plaunami ir griūna. Akmenimis sustiprinus krantus, jie tampa atsparesni. Šlaitai nebešliaužia.
Paklaustas, ar pripažįsta kaltę dėl sužalotų medžių, direktorius sakė, kad iš dalies sutinka su aplinkosaugininkų priekaištais. Tik jis pabrėžė, kad apsaugoti medžius buvo labai sunku. Iš pradžių buvo bandyta juos aprišti lentomis, bet riedėdami akmenys lentas nudaužydavo. Vėliau nutarta medžius aprišti padangomis, tačiau ir tai pasiteisino tik iš dalies. Gal reikėjo imtis dar kažkokių papildomų priemonių. Direktorius patikino, kad panašūs darbai ateityje nebebus vykdomi.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS