Savaitgalį prie Kupiškio marių, Vėžionyse, rinkosi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus ginklo ir meškerės broliai. Atsitiktiniams praeiviams oras, regis, nieko gero nesiūlė, tuo tarpu prisiekusiems žvejams ir medžiotojams tai buvo tiesiog idealios sąlygos.
Ne vienas iš susirinkusiųjų per ūsą išdidžiai šypsojo – medžioklė tikrų vyrų reikalas. Atvykusios dailiosios lyties atstovės tikino, jog tai – tik vyrų prasimanymas. Medžioklėje ir žvejyboje intuicija dar niekam nepakenkė. Tik moteriška ištvermė ir stiliaus pojūtis leidžia sukaupti tokių trofėjų, kokių retai kada regėtum: pūstauodegės laputės, slapukai bebrai, danielių, stirninų karūnuotos galvos – tik dalis jų.Papūtus medžioklės ragui, tituluotas medžioklis Albinas Vaižmužis ir rajono žvejų žvejė Irena Majauskienė į erdvę pakėlė Kupiškio medžioklių ir žvejų šventės vėliavą.
Gamta – be galo dėkingas prieglobstis, tik čia gali pasijusti tikras jos vaikas, retkarčiais šelmiškas išdaigininkas. Net iš trylikos gausių rajono medžiotojų būrelių, vienuolika prisistatė tikrai rafinuotai:“lapių kailių „heksogramos„, pusiau indėniškais “vigvamais„ išmargintos stovyklavietės, uoslę ir regą dirginantys žvėrienos kepsniai, geriau net negali, regis, būti.
Daugelį egzotiška apranga pakerėjo Šimonių medžiotojų užeiga. Apie kitas šventės akimirkas – kitame šeštadienio laikraščio numeryje. Manome, jog tikrai bus įdomu.
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS