Pasidomėti, kaip atrodo tualetai Kupiškio įstaigose, kavinėse bei kitose viešose vietose, paskatino vasaros atostogų įspūdžiai. Teko po Kauną vaikštinėti su svečiais iš užsienio. Buvo nelabai malonu, kuomet jie apsilankę ten, kur karaliai vaikšto pėsti, patyrė nepatogumų – viename iš šio miesto muziejų, tikrai gausiai lankomo turistų, tualete vietoje tualetinio popieriaus buvo padėta sukarpytų laikraščio skiautelių, o kitoje kabinoje nebuvo net ir to. Rankas galėjai nusiplauti tik šalto vandens srovele be muilo ir šlapiomis žygiuoti toliau – rankšluosčių kokiu nors pavidalu nebuvo nė kvapo. Tačiau tai dar ne viskas. Svečius labiausiai pribloškė netvarka prestižinėje Laisvės alėjos vietoje įsikūrusios kavinės tualete. Ten mėtėsi nebetelpantis į šiukšliadėžę popierius, sieną ramstė perskeltas modernaus klozeto dangtis.

Gal čia minimi dalykai buvo nelemtas atsitiktinumas, bet šalies įvaizdžiui tikrai pakenkė.

O kaipgi Kupiškis šiuo atžvilgiu save pristato kitiems?

Tualetinis popierius – jau nedeficitas?

Pirmiausia nukulniavome pasižiūrėti Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje stovinčių dviejų biotualetų. Tačiau savo pasirinktos temos aktualumu įsitikinome dar net jų nepriėję – kolega vos nepaslydo įtapšnojęs į šokolado aptepą primenančias išmatų liekanas ant aikštės grindinio. Jų nepajėgė nuplauti ką tik praūžęs lietus. Matyt, koks nors žmogelis nebesuspėjo savo gamtinių reikalų atlikti netoliese tam skirtoje vietelėje, o jo bėdos nesutvarkė ir gatvių valytojai, nuo pat ankstyvo rytmečio pradedantys klegėti bundančio miesto gatvėse… Biotualetai pasirodė gana tvarkingi. Viename buvo net visas ritinėlis tualetinio popieriaus. Tiesiog stebuklas! Juk dar atmenam laikus, kai šis daiktas mums buvo deficitinė prekė.

Tik nekokį įspūdį paliko vietom praardytu tinklu apraizgytos čia buvusio senojo požeminio tualeto prieigos.

Paskui pasižvalgėme po miesto centre esančias įstaigas. Žemės ūkio skyriaus tualete neradome nei popieriaus, nei muilo, nei rankšluosčių, nors šiaip buvo švaru ir tvarkinga. Savivaldybės WC pateisino beveik visus lūkesčius. Ten galėtų būti erdvesnė tik tualeto kabina. Geriausią įspūdį paliko SODROS tualetas – ir erdvus, ir šviesus, ir su visomis būtiniausiomis higienos priemonėmis.

Kupiškio poliklinikos pirmojo aukšto tualete švaru, kaip ir pridera medicinos įstaigai, tik kvapą šiek tiek gniaužia dezinfekcinių priemonių dvokas, nėra popieriaus, rankšluosčių. Tų pačių dalykų stigo ir kultūros centro tualetuose pirmajame aukšte.

Viešosios bibliotekos tualetas buvo užrakintas, bet fojė budėjusi moteris parodė, kur yra durų raktas ir ten patekti nebeliko jokių kliūčių. Aplinka tvarkinga, nestigo muilo, rankšluosčio, bet nebuvo tualetinio popieriaus.

Užsukome dirstelėti ir į „Merkurijaus“ kavinės tualetus. Čia nieko nestigo.

Auklėja tvora

Kavinės savininkai Nijolė ir Viktoras Nagliai sutiko šia tema pasikalbėti plačiau. Anot N. Naglienės, kavinėje yra du tualetai. Daugiau bėdų turėta su tuo, kuris yra arčiau įėjimo. Mat į jį buvo įpratę užsukti ne tik kavinės lankytojai, bet ir praeiviai. Tik aptvėrus vidinį „Merkurijaus“ kiemelį, tokių prašalaičių žymiai sumažėjo. Aišku, nieko tokio, jei atsitiktinis praeivis prispyrus neatidėliotinam reikalui pasinaudotų jų WC, tačiau problema ta, jog žmonės kartais dar neskiria, kur šiukšlių dėžė, o kur klozetas.

V.Naglio nuomone, Kupiškyje stinga gero viešojo tualeto. Vasarą gal ir nebloga išeitis yra biotualetai, bet žiemą – tikrai ne. Taip manyti leidžia gamtinių reikalų atlikti šaltuoju metų laiku ir sutemus į „Merkurijų“ atklystantys žmonės.

N. ir V. Nagliai prisiminė, kad prieš keliolika metų jiems pirmą kartą atvykus į Kupiškį didelį įspūdį paliko centre veikęs švarus ir nemokamas požeminis tualetas. Tokį tuo metu aptikti galėjai ne kiekviename provincijos mieste.

N. Naglienės nuomone, prieškambaris ir tualetas yra namų veidas – viską pasakantis apie jų šeimininką. Nors laikai keičiasi, bet deja, mūsų kultūros lygis atsilieka. Tačiau pernelyg tuo stebėtis nereikėtų. Dar taip neseniai buvo pasakojami anekdotai apie tarybinius piliečius ( deja, tos sistemos dalis buvome ne vienas iš mūsų), kurie patiria visokių nuotykių (neatsidaro durys, kol iš kažkur sklindantis balsas nepasufleruoja, kad reikia nuleisti vandenį ir pan.) apsilankę kvepiančiuose kapitalistų tualetuose.

Komentarai su prašymu siūlyti

Taigi pasižvalgę įsitikinome, kad tualetai mūsų mieste visgi nevisiškai atitinka tokiai vietai taikomus šiuolaikinius standartus. Kodėl taip yra, pasiteiravome kai kurių įstaigų vadovų.

Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis sakė, kad įrengti viešą nemokamą su brangia santechnika tualetą Savivaldybei šiuo metu tikrai būtų prabanga. Padarius jį mokamą – neis žmonės. Be to, tas mokestis tikrai nepadengtų išlaidų. Tokia karčia patirtimi yra pasidaliję biržiečiai. Prie Biržų pilies veikiantis mokamas tualetas per metus nepadengė net kasos aparatui išleistų pinigų, o jų dar reikia ir ten dirbančio žmogaus atlyginimui, jau nebekalbant apie išlaidas vandeniui, kanalizacijai ir higienos priemonėms.

Administracijos direktorius tvirtino, kad nėra atsisakyta minties Kupiškyje įrengti stacionarų viešąjį tualetą. Kol kas jam nerandama tinkamos vietos. Norėtųsi iš kupiškėnų sulaukti gerų pasiūlymų, kur miesto centre toks tualetas galėtų būti.

Anksčiau rajono Taryba svarstė du variantus: rekonstruoti senąjį požeminį tualetą L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje arba jį įrengti Žemės ūkio skyriaus rūsyje.

Abiejų variantų buvo atsisakyta. Pirmojo dėl brangumo, nes rekonstrukcijai reikėtų per 120 tūkst. litų, o eksploatacija kainuotų apie 35 tūkst. litų per metus. Tuo tarpu dabar iš vienos firmos nuomojami du biotualetai per metus Savivaldybei atsieina apie 25 tūkst. litų. Daugiau jų išsinuomojus – paslauga atpigtų.

Antrasis variantas nebetiko dėl to, kad rūsyje, iškirtus duris į Gedimino g., tualetas atsirastų prie pat parduotuvės, žmonėms ant tako.

Ž. Aukštikalnis teigė nemanąs, jog žiemą biotualetais negalima naudotis. Juos eksploatuojanti firma per šalčius pila specialių cheminių priedų, kad tie tualetai neužšaltų.

Paklaustas, ar kitose miesto vietose nėra numatyta įrengti viešųjų tualetų, kodėl jų nėra nė viename iš prekybos centrų, direktorius sakė, kad tai buvo planuojama padaryti Kraštiečių mikrorajone ir prie autobusų stoties. Dabar čia šią paslaugą žmonėms iš dalies kompensuoja pradėjęs veikti atnaujintas tualetas autobusų stotyje. Prieš tai Savivaldybė buvo sulaukusi ne vieno mūsų miesto svečio priekaišto, kad visas Kupiškio grožis nublanksta pabuvus baisiame šios stoties tualete. Gal tualeto reikėtų ir netoli bažnyčios, bet iš dekanato tokio prašymo negauta.

O prekybos centruose tokios patalpos įrengiamos atsižvelgiant į bendrąjį jų plotą ir nuomojamų patalpų skaičių.

Nuostolinga, bet reikia

UAB „Kupiškio autobusų stotis“ direktorius Petras Remeikis sakė, kad 45 tūkst. litų kainavusi tualeto rekonstrukcija per metus pridarys beveik 10 tūkst. litų nuostolio. Dabar už paslaugą imamas 70 ct mokestis eksploatacijos išlaidų nepadengia. Per dieną surenkama tik apie 10 Lt.

Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Dovilė Kulbokienė paaiškino, kad vykdant Rytų Lietuvos kardiologijos programą, antrajame poliklinikos aukšte buvo atnaujintos ir WC patalpos. Jos dabar pritaikytos ir neįgaliesiems, yra visos būtinos higienos priemonės. Pirmojo aukšto tualetas atrodo prasčiau vien dėl žemos kai kurių čia apsilankančiųjų kultūros – išnešamas tualetinis popierius, buvo net bakelį pavogę. Tad daugiausia apsiribojama šiose patalpose palaikyti tik švarą.

Kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius taip pat bėdojo, kad dėl netinkamo lankytojų, ypač jaunimo elgesio, jo vadovaujamoje įstaigoje bendrojo naudojimo tualetai atrodo prastai – neveikia elektriniai rankšluosčiai (sutaisytus tuoj pat kažkas sugadina), tualetinio popieriaus ritinėliai padedami tik per svarbesnius renginius, nes kitaip gali išvysti tokį ritinėlį visą išvyniotą ir numestą.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė paklausta, kodėl netvarkomas lauko tualetas, dabar labai panašus į vos gyvą sukrypusią budelytę, Veronikos Šleivytės muziejuje, sakė, kad bėdų turi ir su paties muziejaus WC įranga. Didžiausias trūkumas, kad jų įstaigos patalpos nėra prijungtos prie miesto vandentiekio. Kai šulinyje pristingama vandens, jį kibiriukais reikia nešioti iš kitur ir tokiu būdu nupilti klozetą. Rūpestį kelia surudijjęs vamzdynas (jei truktų, užlietų rūsyje laikomus eksponatus), nepataisomai sugedusi viena kriauklė, nekaip atrodo ir per dvidešimt metų senumo tualeto įranga. Ši patalpėlė, nors visuomet švari ir tvarkinga, labai nesiderina prie atnaujintų ekspozicijų salių ir sukelia keblumų, kai reikia priimti didesnį būrį muziejaus lankytojų. Tuo pačiu direktorė pasidžiaugė, kad Laukminiškiuose, prie jų muziejau filialo, pastatytas naujas lauko tualetas, kuriam plytų parūpino plytų įmonės direktorius Rimgaudas Muntrimas. Neblogai atrodo lauko tualetas prie Adomo Petrausko muziejaus Uoginiuose. Jis perdažytas, visuomet būna tualetinio popieriaus.

——-
Autorius: