Sausros skriaudžiamus rajono ūkininkus praėjusią savaitę užpuolė nauja nelaimė – per savaitę vilkai sudraskė dvi telyčias ir veršelį.
Praėjusią savaitę Puponių ir Maskvyčių kaimuose siautė vilkai. Iš telyčios liko tik galva ir identifikacijos numeris ausyje. Toks pat likimas ištiko ir veršelį.
Telyčios šeimininkas aplinkosaugininkams pasakojo, kad naktį piktai ėmė loti šunys. Žmogus, kažką negero įtaręs, beveik visą naktį budėjo, užmigo tik paryčiais, o rytą rado sudraskytą gyvulį. Prie gyvulio liekanų buvo aptikti grumtynių pėdsakai, kurie leidžia tvirtinti, kad naktį siautėjo ne gyvulių vagys, o būtent pilkieji plėšrūnai, kaip tik šiuo metu mokantys savo vaikus medžioklės paslapčių.
Rajone vilkai pavojų kelia jau nebe pirmus metus, bet problemos išspręsti kol kas nepavyksta. Medžiotojai ne kažin kiek gali padėti vilkų terorizuojamiems ūkininkams.
Anot Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Rimanto Adomausko, pagal galiojančius įstatymus Lietuvoje vilkus galima medžioti tik keturis mėnesius – nuo gruodžio pirmosios iki balandžio pirmosios. Kitais metų mėnesiais vilkai yra neliečiami ir saugomi.
Be to, net ir per tuos keturis medžioklės mėnesius buvo leista šalyje sumedžioti tik dvidešimt vilkų, nepaskirstant, kiek jų galima nušauti atskiruose rajonuose. Vadinasi, jei kitų rajonų medžiotojai pasiskubino ir išnaudojo nustatytą kvotą, jų kolegos visoje Lietuvoje turi laukti kito medžioklės sezono.
Kiek šiuo metu vilkų yra rajono miškuose, sunku pasakyti. Štai vien tik Vidugirių būrelio plotuose yra septyni seni vilkai, o kokia buvo nauja vada, kol kas niekas negali pasakyti.
Nuo plėšrūnų nukentėję ūkininkai apčiuopiamos pagalbos negali tikėtis ir dėl kitų įstatymų spragų. Dabar numatyta, kad kompensuojama žala, padaryta miškui, žemei, vandens telkiniams. Matyt, nutarta, kad vilkai nėra stichinė nelaimė, nuo jų žmonės gali apsiginti patys.
Ko gero, įstatymų leidėjams reikėtų pagalvoti apie įstatymo pataisą, nes nors ir vienos karvės netekimas dažnam kaimo žmogui yra didelė netektis.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS