Su Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotoju ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininku Dangeručiu Balčiūnu bandėme apžvelgti šių metų pavasario–vasaros gaisringumą Kupiškio rajone.
Šis pavasaris žymiai sausesnis.
D. Balčiūnas pripažino, kad šiemet gaisrų buvo nepalyginti daugiau nei praeitą ar užpraeitą vasarą. Šiemet gaisruose Kupiškio rajone žuvo 6 žmonės. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius visoje Lietuvoje išaugo 3,5 karto. D. Balčiūnas sakė, kad Kupiškio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia dega atviros teritorijos: pievos, durpynai ir sąvartynai. „Šis pavasaris yra sausesnis nei paprastai, ir daugiau dega pernykštės žolės. Tačiau galima pastebėti, jog liepsnoja ir šių metų žolė, kas praeitais metais labai retai pasitaikydavo“, – sakė Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas.
Sugauti bando išsisukti
D. Balčiūnas įvardijo pagrindines gaisrų priežastis: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, žolės deginimas, netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimas, neatsargus rūkymas. Pasak jo, kad užsidegtų žolė pakanka net mažos kibirkštėlės. Žmonės būna tikrai neatsargūs. Antai, liepos 16 d. nedidelį gaisrą Intapų kaime sukėlė iš P. S. traktoriaus kilusi kibirkštėlė. Pašnekovas sako, kad lengva užgesinti iki 1 ha plote įsiplieskusius gaisrus, o kuomet dega 40-50 ha, reikia nemažai pastangų, norint užgesinti tokį gaisrą.
Specialistai niekaip neįtikina žmonių, jog žolės deginimas gali atnešti didelių nuostolių. Užsidegusi žolė dažnai sukelia ir miško bei pastatų gaisrus. Atrodo, kad baudos už bendruosius priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, už išdegintą teritoriją, padarytą nuostolį gamtai, žmonių neišgąsdina, o sučiupti žolės degintojai dar bando išsisukti ir „apdumti akis“. „Kai kurie uždega žolę ir pabėga, kad niekas nepamatytų. Todėl sunku degintojus kontroliuoti. Kartais žmonės galovoja, kad padegus žolę, jokių pasekmių nebus. Deja, jie klysta“, – teigė D. Balčiūnas.
Baimė dėl Šepetos durpyno
Kupiškio miškų Urėdijos žiniomis žmonės labai neignoruoja rajono Savivaldybės draudimo lankytis miškuose. Dabar mūsų rajone gaisringumas nuo V lygio nukrito iki II, nors vakar Panevėžyje vis dar buvo V miškų gaisringumo lygis.
Kupiškio rajonas visoje Panevėžio apskrityje yra mažiausias, tad palyginti su kitais rajonais, pas mus gaisrų nėra daug. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas sakė, kad kituose rajonuose yra blogesnė situacija. O labai didelių, sunkiai užgesinamų gaisrų, kaip Šiaulių durpyne – nebuvo. „Labiausiai bijau, kad gali užsidegti Šepetos durpynas,nes po to gaisras persimestų į miškus, bet tikiuosi, kad taip nenutiks – pagaliau sulaukėme lietaus“, – džiaugsmingiau baigė pokalbį Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas.
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ