Nesibaigiantys vieno policijos vadovų Vytauto Stančiko sūnaus nuotykiai, kokį mėnesį ypatingai jaudinę kupiškėnus, jau išaugo provincijos marškinėlius ir persikėlė į gilesnius vandenis. Medžiagų apie avarijas, kuriose dalyvavo Renatas Stančikas, nebepasidalina prokuratūros, gyventojai laiškais bombarduoja įvairias institucijas, o Savivaldybės tarybos narys Vytautas Mockus susitiko su Policijos departamento generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi.
“Mintys„ tikėjosi, kad aktyvumu garsėjantis tarybos narys vis tiek ko nors imsis, kai mieste klesti savivalė, o policininkai tyli, kukliai nuleidę akutes, bijodami dėl savo kailio. Taip ir buvo. Savaitės pradžioje V. Mockus apsilankė Policijos departamente. Kalbamės su ponu Vytautu, grįžusiu iš vizito pas Generalinį komisarą.
Kas inspiravo apsilankymą Policijos departamente?
Pretekstas prašytis priėmimo pas V. Grigaravičių, tiesiai šviesiai šnekant buvo pastarųjų dienų autoįvykiai. Nenutiko nieko naujo. Tai yra daugeliui kupiškėnų gerai žinomo liūdno serialo tęsinys. Esu įsitikinęs, kad būtų gerai, jog tas serialas kuo greičiau baigtųsi. Kitu atveju, nežinia, kas dar artimiausiu metu paklius po automobilio ratais ar išvis išeis Anapilin. Tai nėra išankstinis nusistatymas ar priešprieša kažkam. Paprasčiausiai noriu, kad mieste būtų saugiau. Be to, reikia, kad ir policininkams būtų sudarytos sąlygos dirbti, kad jie neturėtų kažkokių baimių nukentėti tarnyboje, jei nubaustų vieną ar kitą „neliečiamą“ asmenį. Tokie dalykai yra netoleruotini. Todėl ir pasiprašiau priėmimo pas generalinį komisarą.
Mes kalbėjomės apie Kupiškio policijos darbą. Bandžiau jam papasakoti apie tokias tendencijas provincijoje, kai kuriasi naujoji oligarchija – savotiški išskirtinių žmonių klanai. Jie be problemų tvarko vieni kitų reikalus, pakyla aukščiau visų ir gyvena pagal savo taisykles. Ko kitiems negalima, jiems – leistina. Šią tendenciją V. Grigaravičiui iliustravau keliais pavyzdžiais iš Kupiškio.
Kalbėjomės apie pareigūnų rotacijos privalumus, nes tai galėtų silpninti tokių klanų formavimąsi. Ilgai sėdėdami vienoje vietoje, visi susibičiuliauja, gerais darbais vieni kitiems įsiskolina, prireikus vieni kitus dangsto. Manau, kad tokio elgesio pavyzdys yra ir paskutinieji garsiai nuskambėję autoįvykiai, kurie niekaip neišnarpliojami iki šiol.
Aš papasakojau keleto pastarųjų metų autoįvykių serialą, ypač akcentuodamas jų teisines pasekmes, kurių praktiškai nebuvo. Tyrimų technologija labai aiški: „tempti“, kol visi primiršta, o po to tyliai sutvarkyti.
Savo pasakojimą aš iliustravau ir “Kupiškėnų mintyse„ pateiktu pavyzdžiu, kad nukentėjusioji, kol kas vienintelė pasiryžusi liudyti, stebisi, jog ji ne tik ligoninėje nebuvo apklausta. Iki žurnalistų apsilankymo net ir namuose niekas iš teisėsaugos pareigūnų jos neaplankė. Jei “Mintys„ nebūtų parašiusios, tai gal ji iki šiol dar nebūtų apklausta?
Komisarui pabrėžiau, kad rūpinimasis dabartiniais įvykiais nėra padiktuotas kažkokios priešpriešos, nusistatymo ar ambicijų. Tai yra mano, ilgamečio rajono Tarybos nario, dabar esančio teisėtvarkos komitete, moralinė pareiga atkreipti policijos vadovybės dėmesį, kad kuo greičiau būtų užkirstas kelias tolesniam Kupiškio policijos kompromitavimui. Generalinis komisaras iš mūsų pokalbio daug ką užsirašė ir pažadėjo, kad dabar bus skirta daugiau dėmesio ne tik pastariesiems įvykiams, bet ir apskritai Kupiškio policijos komisariato darbui. Tie dalykai, kurie diskredituoja pareigūno vardą ir pačią instituciją bus principingai išspręsti.
Po pokalbio su V. Grigaravičiumi manau, kad dabar galima tikėtis kitokių sprendimų nei iki šiol.
Generalinis komisaras žinojo apie situaciją Kupiškyje, ar tai jam buvo naujiena?
Aš neketinau klausinėti apie operatyvinius dalykus. Supratau, kad kai aš pasiprašiau vizito, jis domėjosi situacija. Man dar nenuvažiavus jis jau buvo davęs kai kuriuos nurodymus. Manau, kad po mūsų pokalbio situacija V.Grigaravičiui tapo dar aiškesnė.
Kol kas sunku pasakyti, ką apie daugkart aprašytus rezonansinius įvykius pasakys dabar medžiagą tirianti Rokiškio apylinkės prokuratūra, bet po Generalinio komisaro pažadų atrodo, kad pagaliau ateina savivalės Kupiškyje pabaigos pradžia.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS