Ūkininkavimas – iš protėvių paveldėtas gyvenimo būdas. Dabartinei žemdirbių kartai teko didelė atsakomybė – modernizuoti žemės ūkio sektorių, keisti žemės ūkio reguliavimo priemones, juk žemės ūkis kasmet vis tobulėja. Džiugu, kad ūkininkai retkarčiais susiburia ir pasidalija savo patirtimi. Nebe pirmą kartą Kupiškio rajono ūkininkai susirinko į Lauko dieną.
Renginyje dalyvavo rajono ūkininkai, norintys pasisemti žinių ir pamatyti, kaip ūkininkauja kiti kolegos. Lauko dienos organizatorius – Gintas Jakštonis iš Kupiškio Žemės ūkio konsultavimo tarnybos. Šios Lauko dienos objektu tapo Zigmo Aleksandravičiaus augalininkystės ir Stasio Šerelio augalininkystės-gyvulininkystės ūkiai, taip pat šių metų derliaus klausimai. Taigi šįkart dėmesio centre – Šimonių seniūnija. Iki šiol Lauko dienos jau vyko visose seniūnijose, išskyrus Subačiaus, tad kitąmet jos ten ir bus rengiamos.
Kaip užderėjo šiemet pasėliai?
„Manau, kad ši diena bus labai įdomi ir naudinga. Sužinosite naudingos informacijos, pakalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias ūkininkavimo klaidas“, – sakė G. Jakštonis. Pirmiausia nuvykome apžiūrėti Z. Aleksandravičiaus kviečių. Anksčiau šis ūkininkas sėjo 4-5 kviečių veisles, tačiau dabar apsistojo ties dviem: „Zentos“ ir „Ada“. Šios veislės labai gerai prigijo. Ūkininkas išdavė paslaptį, kada šie kviečiai buvo pasėti – rugsėjo 17-18 dienomis. Prieš tai šiame lauke augo vasariniai miežiai. Anot ūkininkų, su kviečiais šiemet ne kokia padėtis, nes daug iššalo, pakenkė gruntiniai vandenys. Z. Aleksandravičius taip pat paminėjo, kad šiemet bus sunku gauti geros sėklos.
Kiti jo pasėliai yra netoli Kandrėnų. Miežių iš viso ponas Zigmas turi 130 ha. Nešykštėjo jis patarimų kitiems ūkininkams: patarė neskubėti parduoti miežių, nes vėliau jie šiek tiek turėtų pabrangti. Lauko dienos dalyviai pastebėjo, kad šiemet miežiai yra superkami ypač žema kaina.
Ūkininkai apžiūrėjo ir Z. Aleksandravičiaus 160 ha javų lauką. „Juos sėjau gana anksti – rugpjūčio 20 dieną. Anksčiau šiame lauke augo žieminiai rapsai“, – prisiminė didelio ūkio šeimininkas.
„O čia didžiausias mano rapsų masyvas – 200 ha,“ – rodė savo valdas Z. Aleksandravičius. Rapsai buvo pasėti balandžio 28 dieną vienu ypu. Jei yra didžiulis rapsų laukas, patogiau jį būtų nupurkšti chemikalais iš lėktuvo. O šiemet rapso auginimui yra gana gera situacija, nes jie Lietuvoje paklausūs.
Bandymas
Z. Aleksandravičius nepagailėjo nedidelio plotelio rapsų lauke ir paskyrė jį chemikalų bandymui, kurio metu buvo išbandyti trys chemikalai: „Galera“, „Zultanas“ ir „Butizanas“. Su bandymų rezultatų efektyvumu ūkininkai galėjo susipažinti išvykos metu. Šie chemikalai turėjo išnaikinti piktžoles. Piktžolių nebuvo, bet rapsai taip pat neatrodė gerai. „Mokslui paaukojau šį plotą“, – sakė ponas Aleksandravičius.
Nereikia gailėti pinigų gerai technikai
Kupiškio rajone Z. Aleksandravičius ir S. Šerelis – gerai žinomi ūkininkai. Z. Aleksandravičius pradėjo ūkininkauti prieš 12 metų, turėdamas 7 ha žemės. Dabar jo ūkis keleriopai didesnis – net 1550 ha. Pripažinkime, gana sudėtinga apdirbti tokį didelį plotą, bet ūkininkui padeda jo sūnus Gediminas Aleksandravičius, kuris neseniai baigė Žemės ūkio universitetą, ir 15 pas jį dirbančių darbininkų. Taip pat džiugu, kad technologijos kiekvienais metais vis gerėja. Z. Aleksandravičius sakė, kad gerai technikai niekada nereikia gailėti pinigų. Geriau nusipirkti brangią, bet kokybišką prekę, nei pigią ir nekokybišką, kurią po kelių metų teks keisti. „Nemokamas – tik sūris spąstuose“, – juokavo Z. Aleksandravičius. Tad neįkliūkite!
Ūkininkai susidomėję apžiūrinėjo S. Šerelio žirnių lauką ir 15 ha kukurūzų lauką. Tądien apžiūrėjome toli gražu ne visus Z. Aleksandravičiaus ir S. Šerelio laukus. Kaip žinoma, ponas Šerelis užsiima ir gyvulininkyste. Jis turi 70 karvių ir maždaug tiek pat prieauglių. Ūkininkai džiaugėsi, kad šių metų rudenį bus nutiestas kelias per Puožo kaimą, tad bus paprasčiau nuvažiuoti apžiūrėti savo laukų.
Kokia ateitis laukia žemės ūkio?
Skapiškio UAB „Agrochemos“ bazės vedėja Gertrūda Indilienė pristatė naujausius mikroelementus, papasakojo apie galimas grūdų supirkimo kainas. Apie savo produkciją ir paslaugas taip pat papasakojo UAB „Arvi ir ko“ bei rokiškėnai „Kesko Agro“.
Šiemet buvo didelė sausra, trūksta vandens. Gera išeitis – nusipirkti kilnojamąjį siurblį. Taip šią problemą išsprendė Z. Aleksandravičius. Ūkininkai pastebėjo, kad šiemet visi augalai mažesni. To kaltininkė sausra.
Labai svarbu atlikti dirvožemio tyrimus, nes tame pačiame lauke vienoje vietoje gali trūkti trąšų, o kitoje – jų jau gali būti per daug. Dirvožemio tyrimus atlikęs Z. Aleksandravičius, pats nusistebėjo šiuo atradimu. Kad didėtų dirvožemio derlingumas, reikia išnaudoti ir natūralius gamtinius veiksnius – drėgmės pakitimus, gilų įšalą, gilias bei tankias augalų šaknis, naudingą mikroorganizmų veiklą. Ekonomiškai ir ekologiškai subalansuota ūkio plėtra – žmonijos pažangos kelias. Lietuva, kaip ir kitos Helsinkio konvencijos narės, yra įsipareigojusi 50 procentų sumažinti azoto ir fosforo nuotėkį į Baltijos jūrą.
Ūkininkai apgailestavo, kad šalies Vyriausybė, nors tai ir delaruoja, nepakankamai rūpinasiregionais ir žemės ūkiu, jo modernizavimu. Tai be abejo lemia ir jaunimo nenorą savo ateitį sieti su ūkininkavimu.
Ateitis ūkininkų nelepins…
Ūkininkams reikia ginti savo interesus, dalytis patirtimi.
Alizavos seniūnas Antanas Alkauskas pritarė minčiai, kad šiemet daug pasėlių iššalo. „Aš ir pats šioks toks ūkininkas“, – sakė jis.
Ūkininkai tikėjosi lietaus, gyrė Z. Aleksandravičiaus ir S. Šerelio pasėlius, bet nuskambėjo ir pesimistinė gaida: „Ateitis ūkininkų nelepins“
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ