Nijolės Lazickienės, jau sugrįžusios iš ligoninės į savuosius namus, apie ją ištikusią nelaimę pasakojimas buvo ir su džiugesio gaidele. Jai tekusios didžiulės fizinės kančios ir artimųjų sielojimosi apskritai dėl jos išgyvenimo dienos vis dėlto jau praeityje.
Tyrėjas neskubėjo
Korespondentei ligonė atviravo žinanti, kad po jos suluošinimo Kupiškyje tomis dienomis sklandžiusios šnekos, esą Lazickienė jau iškeliavusi iš šio pasaulio. Moteris nesipiktino buvusiomis paskalomis, nes žmonių sakoma, jog toks apsirikimas lemia nelaimėliui ilgą gyvenimą.
Šių metų birželio 17-osios ankstyvą rytmetį tapusi galvotrūkčiais automobiliu “Audi 100„ lėkusio vairuotojo auka, N. Lazickienė “Mintims„, plačiai rašiusioms apie šį autoįvykį, dabar sakė, jog iki pastarojo laikraščio žurnalistės apsilankymo liepos 10-ąją apie jos gyvenimą sujaukusį atvejį dar niekam iš oficialių asmenų nerūpėjo. Nors, kaip jai žinoma, rajono Policijos komisariato netrukus spaudai buvo pranešta, kad pradėtas autoįvykio ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, tačiau ji pati iki liepos 10-osios vidurdienio jokio tyrėjo dar nebuvo apklausta. N. Lazickienė sakė iš spaudos aprašymų žinanti atvejų, kai įvykio tyrėjas nuolat sukiojasi palatoje, kurioje gydomas sužeistasis, kad iš jo kuo skubiau sužinotų svarbių tyrimui detalių. Ji iš Panevėžio ligoninės sveikti namuose buvo parvežta liepos 3-iąją, tačiau ir nuo tada bylos tyrėjui jos parodymų dar neprireikė. “Įdomi, labai įdomi situacija„, – samprotavo po sunkių traumų dabar tik įsitvėrusi į juostą atsisėsti lovoje įstengianti daugeliui vyresnio amžiaus miestelėnų pažįstama Kupiškio gyventoja. Ji mananti, jog labai išmintingai pasielgusi, kad vos kiek sustiprėjusi ryžosi kreiptis į Generalinį prokurorą su prašymu jos sužalojimo atvejo nepatikėti tirti Kupiškio rajono teisėsaugos institucijoms. “Tegul nors kartą atsako tikrasis kaltininkas„, – dalijosi mintimis moteris, nujaučianti, kiek dar teks vargti, kol bus paskelbtas galutinis neapskundžiamas teismo nuosprendis.
Nepamirštamas kaltininko veidas
“Tikriausiai kai kam nelabai patinka, kad aš, labai gerai pažįstanti Renatą Stančiką, suspėjau pamatyti, kad jo vairuojamas automobilis kliudė mane, tempusią gėlių prikrautą vežimėlį. Negaliu pamiršti suakmenėjusios, įžūlios šio žmogaus veido išraiškos, primenančios fantomasą. Pasekmės – nuo bamperio lūžo abu blauzdikauliai, smūgio užmestai ant kapoto sužalota dešinioji ranka, sumušta galva„, – apibūdino buvusią situaciją, po kurios ji dar nebuvo praradusi sąmonės, N. Lazickienė.
Medikams talkino suluošintosios gyvybingumas
Atvykusiai greitosios medicinos pagalbos slaugytojai Elvyrai Juknevičienei ji dar įstengė pasakyti reikalingiausius tokiu atveju duomenis. Nuvežta į Kupiškio ligoninės priimamąjį skyrių, N. Lazickienė tuoj pat buvo perkelta į sunkiems ligoniams transportuoti įrengtą automobilį, kuris išskubėjo į Panevėžio ligoninę.
Apie tolimesnę medikų kovą už jos gyvybę ir sunkių traumų pasekmes galėtų pasakoti to šeštadienio vidurdienį prie operacinio stalo keletą valandų praleidę medikai. Tarp jų buvo ir kupiškėnams labai gerai žinomas traumatologas Robertas Lapka, vėliau ir pačiai pacientei sakęs, jog yra nustebintas jos organizmo ištverme ir stebėtinai greitu sveikimu.
N. Lazickienė mums kalbantis sakė, jog per 61 gyvenimo metus iki pastarojo autoįvykio ligoninėje buvo gulėjusi tik du kartus – gimdydama sūnus. Apsiėjusi ir be tablečių, nuo peršalimo ligų visada išsisukdavusi gerdama vaistažolių arbatas. Gydomųjų savybių turinčias žoleles pažinti, kada jas rinkti ir kokioms negalioms malšinti naudoti, ją išmokiusi tėvelio mama Teofilė Kriukienė. Tik spirituotų trauktinių nepraktikuojanti, nes apskritai per gyvenimą alkoholio nė stiklelio nėra išgėrusi. Jos senelių sodyba buvusi Pyragių kaimo pietvakariniame pakraštyje. Taip sutapo, jog giminės žemėje yra ir bendrijoje turimo N. Lazickienės sodo sklypelis.
Toji pati močiutė nuo vaikystės mokė Nijolę ir puoselėti gėles, prisiauginusios jų daigų eidavo giminaičių kapų puošti, kiek pamenanti, tvarkydavusios juodvi ir arčiau esančius jau nebeprižiūrimus kapus.
Parūpo karučiai
N. Lazickienė korespondentei prisipažino, jog daržovėms jos žemės sklypeliuose vietos beveik ir nelieka, paprasčiausiai nemėgstanti jų auginti, užtat gėlių – kuo įvairiausių, ypač daugiamečių senovinių, kurių pastaruoju vis labiau prireikia ir naujųjų sodybų šeimininkams. Moteris dabar net pati iš savęs pasišaipo, jog po autoįvykio, būdama šoko būsenos vis dėlto pasiteiravusi, ar išlikęs jos karutis su gėlėmis. Kaip įprasta jai, ir tą šeštadienio rytmetį N. Lazickienė vežė parduoti gėlių į Lauko gatvės turgų.
Būtų graudu…
Pasak N. Lazickienės, jau ne juokinga, o graudu būtų, jei kas bandytų nuginčyti, jog prie autoįvykį Kupiškio Atgimimo gatvėje birželio 17-osios rytmetį tuoj po šeštos valandos sukėlusio automobilio vairo buvo ne Renatas Stančikas.
Iki praėjusio pirmadienio apie su jos sužalojimu susijusio įvykio tyrimą nieko oficialaus nežinojusi, N. Lazickienė sakė, jog paskalų vėlgi netrūksta. Esą tarp jos ir įtariamojo jau įvykęs sandėris – už sunkius sužalojimus ji gavusi 20 ar 40 tūkstančių litų atlygį ir visi teisybės ieškojimai tuo baigęsi.„Be teismo sprendimo apie kokias nors mano asmenines nuolaidas įvykio kaltininkui negali būti ir kalbos“, -tvirtino “Mintims„ N. Lazickienė. Tik viena galima pabrėžti, kad moterį sužalojęs vairuotojas – juk ne robotas sudėjo prie vairo – nei teiravosi apie jos sveikatos būklę, nei siūlė kokios nors paramos. Matyt, nusiteikęs iš prisidarytos bėdos išsisukti.
Stebina artimųjų ištvermė
Viena, kuo galinti N. Lazickienė pasidžiaugti, savo artimųjų mokėjimu sunkiomis valandomis susitelkti. Vyras Julius, sūnus Aidas su žmona Rimute, sūnus Dainius su žmona Gitana, kiti giminės nė minutei nepaliko jos vienos gydantis Panevėžio ligoninėje, taip pat rūpestingai ji globojama ir būdama namuose. Pabūti gryname ore vežimėlyje ji išnešama ant rankų. Pasirūpinta būtiniausių tokio sunkaus ligonio slaugymo priemonių, dėl jų kreiptasi ir į socialinių paslaugų centrą, reikės dokumentų jos slaugos pašalpai gauti.„
“Dėl žmogaus prie automobilio vairo vėjavaikiškumo taip netikėtai pasikeitė mano ir mano artimiausių žmonių gyvenimas, tačiau tikiu kad tą nelaimę ištversime, jog dar vaikščiosiu savo kojomis ir galėsiu auginti gėles„, -svajojo N. Lazickienė ir pridūrė, kad jos vos neištiko tėvelio Liudo Kriukos, užmušto automobilio, likimas. Buvusios namų valdybos ilgametė inžinierė ir valdytoja N. Lazickienė, pažįstanti daug vyresniosios kartos miesto gyventojų, sakė, jog dabar, sunkiomis jai dienomis, sulaukianti nuoširdžių linkėjimų greičiau pasveikti, o artimiau pažįstamos moterys ateina ir aplankyti. Pašnekančios ir apie tai, jog nuo autochuliganų, girtų vairuojančių miesto gatvėse, žmonės vis dar neapsaugoti.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ