Daugiau nei prieš dvejus metus Subačiaus seniūnas seniūnijos gyventojams, prašantiems išasfaltuoti kelią nuo miestelio iki kapinių, pateikė raštą, kuriame teigė, kad laukia lėšų iš Struktūrinių fondų. Jas gavus, nedelsiant bus pradėti asfaltavimo darbai.
Prieš pusantrų metų Subačiaus miestelio gyventojai pradėjo kryžiaus žygį už tai, kad jie galėtų saugiai ir nesusipurvinę atvykti į kapines, kuriose palaidoti jų tėvai, seneliai, žinomi Lietuvos žmonės, tremtiniai, perlaidoti Lietuvos partizanų kūnai. Kaip liūdnai pokštauja vietiniai gyventojai, į kapines dardant apie dviejų kilometrų ilgio tarką primenančiu keliu, gali išbirėti dantų protezai. Tuo pačiu keliu keliuku į kapines traukia, kaip anuomet sakydavo, ir pėsti, ir raiti, ir važiuoti. Dabar gi, ypač Lietuvoje gerbiamų kapinių lankymo dienomis, didelė dalis subatėnų keliauja tuo traktu pėsčiomis, o juos purvais taško pravažiuojantys automobiliai, ant žmonių galvų ir rūbų gula debesys dulkių. Kiti, neapsikentę tokios išvykos į šventą vietą, priversti keliauti į kapines geležinkelio sankasu, akmenuotu, dvokiančiu, šiaip jau mažai pritaikyta kelionei pėsčiomis.
“Padėkit„,- šaukte šaukia subatėnai. Jie, beje, yra pasiruošę dalį kelio į kapines išlaidų sumokėti patys, o pagalbos kol kas nėra.
Įsiklausę į subatėnų dejones, pasikalbėjome su rajono savivaldybės direktoriumi Žilvinu Aukštikalniu, kuris aiškino, kad pusė to subatėnus dominančio kelio priklauso Savivaldybei, kita pusė – Panevėžio regiono Valstybinei įmonei “Kupiškio kelių tarnyba„. Direktorius teigė, kad, jei kelių tarnyba ras pinigų ir asfaltuos kelią, prisidės ir Savivaldybė. Bet tai – kitų metų perspektyva, nes šiems metams pinigai jau yra paskirstyti.
Prieš du metus pateiktas to kelio asfaltavimo projektas kainavo 900.000 litų, dabar, pabrangus įkainiams, jo sąmata būtų apie milijoną penkiasdešimt tūkstančių litų. Paklaustas, ar šio kelio asfaltavimui nebuvo galima gauti pinigų iš Europos struktūrinių fondų, Ž. Aukštikalnis sakė, kad paraiška fondams buvo pateikta pakankami seniai, bet gautas atsakymas, kad projektai, kurių vertė yra iki milijono litų, turėtų būti finansuojami Valstybės ir Savivaldybės lėšomis. Dabar Europos Sąjungos finansavimo periodas yra pabaigtas, o 2007 – 2013 metų finansavime numatyta net mažiau pinigų, negu buvo. Todėl realesnis variantas tuos darbus padaryti savomis jėgomis, nei gauti lėšų iš struktūrinių fondų.
Sėkmės.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS