Po Algirdo Brazausko Vyriausybės griūties šalies Prezidentas Valdas Adamkus pakvietė socialdemokratus ir konservatorius sėsti prie derybų stalo ir kartu formuoti tiek valdančiąją daugumą Seime, tiek naująją Vyriausybę. Užvakar šios derybos žlugo.
Žlugus deryboms, paaiškėjo, kad abi besiderančios pusės nesugebėjo peržengti savo ambicijų ir politinių išskaičiavimų. Tiesa, šįkart derybos buvo vaidintos ilgiau nei prieš pusantrų metų, bet baigėsi lygiai taip pat. Derybininkai vieni kitus apkaltino pačiomis įvairiausiomis nuodėmėmis ir išsiskirstė. Tiesa, iniciatyvos nutraukti derybas šįkart ėmėsi socialdemokratai.
“Mintys„ su abiejų partijų rajono skyrių vadovais Rapolu Lukoševičiumi ir Vytautu Mockumi pasikalbėjo apie tai, kaip jie vertina šias derybas ir apskritai susidariusią situaciją valstybėje.
Rapolas LUKOŠEVIČIUS (socialdemokratų Kupiškio skyriaus tarybos pirmininkas): Politikoje koalicijas sudaryti apskritai yra sudėtingas dalykas. Lietuvoje į politiką ateina nepaprastai ambicingi žmonės, kurie nori savaip matyti Lietuvos ateitį. Man iš karto nepatiko pats pirmasis konservatorių žingsnis, dar net neprasidėjus deryboms. Jie pareiškė, kad derybose turėtų nedalyvauti tas ir tas mūsų partijos žmogus. Juk tai yra kišimasis į vidinius kitos partijos reikalus. Juk einant į tokias derybas svarbiausia turėtų būti ne partiniai interesai, o susitarimas dėl bendro darbo valstybės labui. Tokios išankstinės nuostatos iškart sukūrė tam tikrą įtampą. Man atrodo, kad seniai reikia baigti jau penkiolika metų tebesitęsiančias kalbas apie anais senais laikais buvusius partiečius, kurie vien dėl to priklausymo komunistų partijai yra blogi. Pažiūrėkime, kiek tokių partiečių yra konservatorių pusėje. O kuo jie geresni? Šiuo metu aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip galima sudaryti koaliciją su konservatoriais.
Vytautas MOCKUS(Tėvynės Sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas). Esu Tėvynės Sąjungos prezidiumo narys. Todėl svarstymus dėl koalicijos su socialdemokratais mačiau ir girdėjau iš labai arti – pats juose dalyvavau. Klausimas labai sudėtingas. Vyko net keli neeiliniai partijos tarybos ir prezidiumo posėdžiai. Pripažįstu, kad partija į derybas ėjo „įsitempusi“, nes jautė didžiulę atsakomybę ir riziką. Tačiau galiu garantuoti, kad derybose dalyvauta nuoširdžiai, be veidmainysčių ir dvigubų „dugnų“. Ko, deja, nesulaukėme iš socialdemokratų. Jie, turėdami vos per dvidešimt Seimo narių, jau Seimo kadencijos pradžioje pajuto skonį manipuliuoti jo marga sudėtimi ir turėti vos ne absoliučią valdžią. To atsisakyti, matyt, labai sunku. O kad socialdemokratai derybas tik imitavo galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: už uždarų durų jie iš mūsų atstovų tiesiog tyčiojosi. Juozas Bernatonis rimtu veidu Andriui Kubiliui ir Rasai Juknevičienei priekaištavo, kad jam neaiški Tėvynės Sąjungos pozicija NATO atžvilgiu. Jie esą negarantuoti, kad Tėvynės Sąjunga išlaikytų santykių su NATO tęstinumą. Kai mūsų partijos atstovai pasiūlė daryti derybų garso ir vaizdo įrašus, socdemai nesutiko. Žinoma, juos paviešinus aiškiai matytųsi, kas su kokiais tikslais į šias derybas ėjo.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS