Vis didesnę vertę įgyja žemė. Neretai incidentai bei nesusipratimai supjudo kaimynus ir dėl menko žemės lopinėlio, iškilus arų klausimui kreipiamasi į teismus, žiniasklaidą.
Daugiau nei pusmetį nerimsta aistros sodininkų bendrijoje “Klevas„ Pyragių kaime. Dėl sodų ribų iki šiol nesutaria Danguolė Tamulevičienė ir Vitalija Vilėniškienė bei Vytautas Vilėniškis. Pastarasis nesulaukęs problemos sprendimo pabaigos mirė.
Kaimyniška pradžia
“Klevo„ sodininkų bendrija įsikūrė dar 1979 metais. Tąkart jos nariai draugiškai “burtų keliu„ pasidalino sklypus, draugiškai kūrėsi, sodino vaismedžius, nekeldami pretenzijų artimiausiems kaimynams už pernelyg išsikerojusį medį ar “topografinės„ ribos peržengimą. Taip gyveno dvidešimt šešerius metus, iki pat praėjusių metų spalio mėnesio, kol Vytautas Vilėniškis, nusprendęs susigrąžinti jam teisėtai priklausančią žemę sodų bendrijai nepateikė pareiškimąo(2005 m. rugpjūčio 22 d.) “dėl jo ir kaimynų sklypų ribų permatavimo„. Pareiškime teigiama, kad pagal sodo planą jo sklype trūksta beveik 3 metrų žemės.
Bendrija ėmėsi nedelsiant spręsti šį klausimą. Buvo sudaryta komisija iš sodo pirmininko Zenono Dedelos ir valdybos narių: Jūratės Žaibuvienės, Stasio Kačinsko ir Petro Marinsko.
Tiesos ieškojimas
Komisijos iniciatyva 2005 metų lapkričio 18 d., dalyvaujant Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei-geodezininkei Z. Jurėnaitei, buvo papildomai permatuoti minėtieji sklypai. Buvo išsiaiškinta, kad D. Tamulevičienės pusė medinio namuko, du dideli vaismedžiai ir keli vaiskrūmiai stovi V. Vilėniškiui priklausančioje žemėje (1,5 metro arba apie 0,4 aro), o V. Vilėniškienė dirba 1 metrą (apie 0,3 aro) V. Vilėniškio žemės ir tiek pat sodo bendro naudojimo kelio (iš kitos pusės).
Kaip tvirtinama komisijos sprendime (šiame dokumente nenurodyta data. – Aut. past.), komisija vieningai nusprendė ištaisyti klaidas. D. Tamulevičienei pavesta iškelti medinį namuką į savo žemę, taip pat į savo sklypą perkelti 2 vaismedžius ir vaiskrūmius.
V. Vilėniškienė buvo įpareigota nebedirbti V. Vilėniškiui priklausančioje žemėje ir esamo kelio ribose, perkelti ant jo pasodintas avietes bei slyvas ir vyšnias.
Šiuos komisijos nurodymus moterys turėjo įvykdyti iki šių metų balandžio 15 dienos. Deja, jos to nepadarė. Abi moterys, ir D. Tamulevičienė, ir V. Vilėniškienė, savo parašais patvirtino, jog jos nesutinka su sodininkų bendrijos “Klevas„ sprendimu.
Kada prisimintos sodų ribos?
Viskas, regis, liko po senovei. Išskyrus normalų kaimynišką bendravimą, abipusį supratimą.
Aišku, šioje istorijoje, kuri tampa vieša, iškyla nemažai klausimų. Svarbiausias jų, – kodėl sodo sklypų ribų problema iškilo tik dabar, praėjus 27 metams nuo šios sodininkų bendrijos susikūrimo. Keista, kad sodo ribų klausimo nei iš vienos, nei iš kitos pusės nebuvo bandoma išspręsti 1992 metais sklypelius privatizuojant. Tąkart abi pusės, regis, viena kitai nekėlė jokių pretenzijų.
Pasak “Klevo„ pirmininko, nuo pat bendrijos egzistavimo pradžios V. Vilėniškiui priklausė 5,85 arų, o D. Tamulevičienei – 4,70 aro sklypai. Būtent tokio dydžio sklypus lėmė burtai dar 1979-aisiais.
Bendrijos pirmininko Z. Dedelos teigimu, “Klevo„ bendrijoje yra 115 sklypų ir lygiai tiek pat savininkų. Vidutinis bendrijos sklypo dydis – 4,85 aro. Kiekvienas narys turi ir yra privatizavęs tokį sklypą, kurį pats ir išsitraukė. Registrų centre įregistruoti būtent tokio dydžio sklypai: D. Tamulevičienės – 4,70, o V. Vilėniškio – 5,85 arų. Visiems jų suteikti identifikavimo kodai. Priklausomai nuo sklypo dydžio ir yra mokama. Tuo tarpu D. Tamulevičienė, kaip ir V. Vilėniškienė, naudojasi didesniais sklypais nei joms iš tiesų priklauso.
Užgrobta žemė
Logiškai mąstant, šioje vietoje turėtų iškilti klausimas, ar tokio moterų žingsnio negalėtume traktuoti savavališku žemės užėmimu?! Civilinės teisės specialistai, be jokios abejonės, pateiktų vienareikšmį atsakymą!
Paklaustas, kodėl ginčas iškilo tik dabar, daugiau nei po dvidešimties metų, kai obelys seniai užaugo ir jų persodinti jau nebeįmanoma. Z. Dedela paaiškino, kad anksčiau V. Vilėniškis naudojosi kitu sklypu. Gal žmogui tuomet nebuvo labai reikalingas tiek ginčų dabar sukėlęs sklypas. Nei bendrijos pirmininkas, nei valdybos nariai neturi teisės padidinti ar sumažinti sklypo ribų. Bendrijos valdyba, remdamasi sklypų išmatavimo planu, gali tik dar kartą peržiūrėti jas. Komisijos sprendimas, pirmininko teigimu, yra teisėtas. Ir bendrija, ir V. Vilėniškio teises dabar atstovaujanti jo žmona Aldona Vilėniškienė yra linkę taikiai išspręsti problemą. Pagalbos jie kreipėsi į advokatę Danguolę Andrijauskienę. Tikimasi, kad jai tarpininkaujant pavyks teisingai išspręsti sodų ribų klausimą. Jei ne, medžiaga bus perduodama teismui.
Išrauti tai, kas augo dešimtmečius
Tuo tarpu D. Tamulevičienė nemano, kad ji yra pasielgusi neteisėtai. Būtent šį ir tokio dydžio sklypą ji tvarkiusi nuo pat sodo egzistavimo pradžios. Visišku absurdu moteris laiko tai, kad pagal sprendimą ji turinti “perkelti„ (išrauti) 26 metus augusius vaismedžius ir “iškelti„ (vadinasi, nugriauti) medinį namuką. Moteris, kaip ir V. Vilėniškienė, nesirengia vykdyti bendrijos reikalavimų. Ji tvirtina, kad bendrija neturi topografinio žemėlapio.
Bendrijos pirmininkas į tai atsako, kad topografinis žemėlapis yra sudaromas visai kitiems tikslams, sodų bendrijai jis nėra būtinas ar reikalingas. Bendrija vadovaujasi sklypų išmatavimo planu.
D. Tamulevičienė visoje istorijoje įžvelgia nešvarius kėslus ar tikslus. Moteris tvirtina, kad tai jau tapo principo reikalu, kad dėl visos šios istorijos pakankamai išeikvota sveikatos, tad ji laikysis savo tiesos ir ją įrodinės bei gins iki galo. Jei to reikės, kreipsis net į TV pagalbą, tiesa bus įrodinėjama ir teisme.
Už ambicijų – mirtis
Panašu, kad kompromisas šiame ginče nebus surastas. Šioje vietoje, “Mintys„ bejėgės kuo nors padėti. Mes galime tik konstatuoti faktą, kad sodas, vieta skirta maloniam poilsiui, virto ambicijų ir psichologinio karo lauku. Kad ir kaip to norėtume, negalėtume šios kovos laikyti tik nekaltu ar tik ambicijų žaidimu. Viena mirtis, žinoma jos nesinorėtų sieti tik su sklypų problema, jau ženklina nelemtą sodo kaimynų kivirčą. Kas toliau?..
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS