Praėjusį sekmadienį populiari televizijos laida “Bėdų turgus„ dėkojo bėdų pirkliams, padėjusiems visokiausių negandų kamuojamiems Lietuvos žmonėms. Tarp apdovanotųjų buvo ir gerai kupiškėnams žinomas politikas ir individualiosios įmonės, užsiimančios statyba bei remonto darbais, savininkas Povilas Gurklys.
Pasveikinusios poną P.Gurklį ir su šauniu darbu, ir su jo oficialiu įvertinimu, “Mintys„ kalbėjosi su šiuo žmogumi, jautriai reagavusiu į kraštiečius ištikusią nelaimę.
Ar pirmą kartą pirkote “Bėdų turgaus„ produkciją?
Kiek aš žinau, laida “Bėdų turgus„ gyvuoja jau penkeri metai, tačiau aš dalyvavau pirmą kartą. Praėjusių metų pabaigoje paskambino laidos vedėja Edita Mildažytė ir paklausė, ar negalėčiau padėti… Sutikau.
Kokią bėdą pirkote?
Bėda yra tikrai didelė. Kupiškyje gyvena moteris, kurios vaikas serga autizmu*. Aš nesu gydytojas, todėl detaliai apie šią ligą negalėčiau papasakoti. Žinau tik, kad ja sergančiam vaikui reikia labai daug priežiūros. Be to, jis turi gyventi ypač specifinėje aplinkoje.
To vaiko mama prastai vertėsi. Įsigijusį apleistą būstą, pasisamdė kažkokius meistrus, kurie pradėjo daryti remontą. Statybininkų žargonu tariant, jie tik “prichaltūrino„. Sugadino medžiagas, o nieko doro nepadarė. Moteris, apimta nevilties, kreipėsi į “Bėdų turgų„. Jo kolektyvas ėmė ieškoti, kas galėtų padaryti kapitalinį remontą, nes ten viskas liko tiesiog išgriauta. Aš sutikau.
E. Mildažytė paskelbė, kad Jūs ne tik išpildėte savo įsipareigojimus, bet ir juos viršijote. Kuo tai pasireiškė?
Iš pradžių buvome numatę atlikti mažiau darbų, nei, kaip vėliau paaiškėjo, iš tiesų reikėjo padaryti. Sutvarkėme geranoriškai, atsižvelgdami į specifinius reikalavimus ir buto šeiminkės norus, todėl į pradžioje numatytą sumą pinigų negalėjome tilpti. Štai taip ir reikėjo viršyti tuos įsipareigojimus. Nors darbų apimtys padidėjo, remontą baigėme, kaip buvome pažadėję, iki Naujųjų metų.
Jūs ne tik verslininkas, pasirodo, nesavanaudiškai galintis padėti žmonėms, bet ir politikas, rajono Tarybos narys. Kas atvedė į politiką?
Kaip ir nemažą dalį žmonių, mane į politiką atvedė Sąjūdis. 1988 metais tapau Sąjūdžio nariu, buvau rajono iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas. Taip palaipsniui įsitraukiau į politiką, tikėjau, kad galima kažką nuveikti.
Kokios partijos narys esate?
Dabar – jokios. Kol buvo normalus Sąjūdis, aš buvau jo narys. Vėliau dalis sąjūdžio tapo partija, o aš likau toje jo dalyje, kuri partija netapo. 1990 metais rajono tarybos nariu buvau išrinktas nebūdamas jokios partijos narys. Tada dar šventai tikėjau, kad nebūnant politiku, galima daryt politiką. Greitai pasirodė, kad taip nebūna. Jau vėliau įstojau į Centro sąjungą, kurioje buvau, kol ji susijungė su liberalais ir tapo liberalcentristų sąjungą, bet į ją aš jau nebeperėjau. Taip tapau nepartinis.
Būdamas Tarybos narys tiesiog negalite nesimpazituoti jokiai politinei jėgai…
Nėra lengva labai konkrečiai atsakyti. Kaip senas sąjūdietis seniai turiu simpatijų konservatorių partijai. Visi žinom, kokių buvo dalykų su ta partija, bet yra vilties, kad ji atsigaus ir atstovaus tokiems interesams, kokiems ir turi atstovauti konservatoriai.
Gyvenu kaimiškame rajone. Gal todėl manau, kad valstiečių partija irgi nėra bloga. Idėja remti kaimo žmogų mums yra aktuali, todėl, mano nuomone, tokios partijos būvimas kaimiškuose rajonuose yra reikalingas. Jų idėjos man nėra nepriimtinos.
Pasakysiu tiesiai šviesiai – beveik visų Lietuvos partijų politika yra vienoda. Svarbiausia tai, kokie žmonės yra partijoje. Kur susirinkę ne tokie blogi, tos ir partijos geresnės.
Kartais natūraliai, kartais kiek pritemptai aiškinama, kad politikai yra beviltiškai sugadinti žmonės, o Seimo nariai išvis neskęsta. Sutinkate su tokiu vertinimu?
Nesutinku. Jokia pašalinė įtaka nesugadins gero žmogaus, o blogo – iškart nepadarys geru. Matyt, gerumas ar blogumas slypi mūsų prigimtyje ar dar kažkur giliau. Tikiu, kad politikoje yra ne tik rimtų politikų, bet ir gerų žmonių, tik gal jiems neleidžiama veikti taip, kaip pridera. Kita vertus, blogis yra vienintelė medžiaga, iš kurios galima padaryti gėrį.
* Autizmas – tai įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos, pasireiškiančios trijose veiklos srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Labiausiai į akis krintantis požymis – vaikas gyvena savo uždarame svajonių ir idėjų pasaulyje. Kai kurios mamos sako, kad jie atrodo taip, “lyg gyventų po stikliniu gaubtu„.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS