Praėjusią savaitę Kupiškio Darbo partijos skyriaus nariai sprendė klausimą, ar išlikti po vieno Viktoro sparnu, ar pereiti pas kitą Viktorą, sumaniusį gauti daugiau dividendų iš valstybės ir šeštadienį paskelbusį apie naujos Pilietinės demokratijos partijos įkūrimą.
Vienas iš pagrindinių Darbo partijos ideologų Viktoras Muntianas, kartu su keliais kitais partijos vyrais parengęs beveik visus besisteigiančios partijos dokumentus, statutą, sukūręs partijos struktūrą, pasitraukė iš savo pagimdytos partijos. Jos vėliava Viktoras Uspaskichas – amžinai meluojantis ir nuolat į skandalus įsipainiojantis, garsiausias šalies suvirintojas – suskubo gelbėti dar vienos savo įmonės, vadinamos Darbo partija.
Praėjusį trečiadienį Darbo partijos Kupiškio skyrius rinkosi į posėdį, kuriame aptarė savo poziciją šiuo itin aktualiu klausimu. Apie tarybos posėdį pasikalbėjome su skyriaus pirmininku Virginijumi Andrijausku.
Ką nutarėt?
Posėdyje dalyvavo devyni iš vienuolikos skyriaus narių. Aštuoni balsavo už tai, kad jokių skaldymųsi neturėtų būti. Vienas susilaikė. Manome, kad nėra jokio pagrindo daryti, kokius nors staigius judesius.
Vienas partijos ideologų, pasitraukdamas iš Jūsų gretų, aiškiai išdėstė, kad buvo kuriama partija su stuburu, o gyvenimas parodė, jog iš to nieko gero neišėjo. Partijos lyderis supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, todėl buvo priverstas pasitraukti iš valstybinių postų, atlyginimus jo valdoma įmonė moka vokeliuose (mokesčių slėpimas –antras pagal sunkumą nusikaltimas po valstybės išdavimo), jis nuolat meluoja ir dėl meilužės, ir dėl grasinimų iš partijos pasitraukusiai Kėdainių merei, ir dėl diplomo… Jūsų tai neįtikino?
Manau, kad paties V.Muntiano kaltė, jog jis sukūrė ne tai, ką įsivaizdavo. Jei viskas būtų išėję taip, kaip jis pats galvojo, V.Muntianas visus nuopelnus būtų prisiėmęs sau. Kai atsirado problemų, “nuopelnus„ jis priskiria partijos pirmininkui.
Turiu pasakyti, kad yra pavyzdžių, kai pirmininkas labai garbingai pasielgė. Jis atsistatydino iš Ūkio ministro pareigų daug nedvejodamas ir be didelių raginimų. Matyt, matė, kad gal tie interesai ir buvo supainioti. Dėl kitų kaltinimų… galbūt jie neatrodo svarbūs.
Jaučiame, kad ir V.Muntianas kažkiek išdavė partiją, vieną dieną kalbėdamas taip, kitą – kitaip. Yra ir čia tos veidmainystės, nedoros.
Politikų nuomonė
“Mintys„ apie pastaruosius įvykius Darbo partijoje paklausinėjo Kupiškio politikų.
Rimantas Navanglauskas (Lietuvos liberalų sąjūdis):
Nematau esminio skirtumo – atsiskyrė ar ne. Tai tik kova dėl įtakos ir postų partijoje ir Seime. Būtų skirtumas, jei atskiltų idėjiniu pagrindu ir tai parodytų darbais. Kol kas nieko panašaus negirdėjau. Kalbama tik apie postus. Gali būti, kad tai tik reklaminis triukas, gal net suplanuotas iš anksto, norint, kad tam tikri žmonės turėtų numatytus postus. Argi atskilus idėjiniu pagrindu, būtų priimtina ta pati koalicija, kurioje rengiamasi dalyvauti? Šiaip jau reikėtų mažiau sureikšminti Darbo partiją. Partija su pirktais nariais neturi ateities. Manau, V. Uspaskichas, akivaizdžiai kasdien netekdamas įtakos, praranda norą finansuoti partiečius. Pakelti reitingus nepadės net ir labai apgalvota taktika.
Kalbant apie Kupiškio skyriaus sprendimą, galiu pasakyti tik tiek – partijoje yra tiek demokratijos, kiek leidžiama. Jei skyriaus vadams patinka V. Uspaskichas, o jei dar yra kažkokia parama, jie ir suformuoja poziciją. Žinoma, jie patys priėmė sprendimą.
Dainius Bardauskas (Tėvynės sąjunga):
Galiu išsakyti tik savo nuomonę. Manau, kad kiekvienos skyrybos (partijos, šeimos, įmonės ar kitos organizacijos) naudos neatneša nė vienai besiskiriančiai pusei. Tai yra palietę ir konservatorių partiją. Detaliau sunku komentuoti nesant vidinės virtuvėlės nariu. Gal tai buvo pono Muntiano užgautų ambicijų paseka, gal kažkokie vidiniai organizaciniai nesklandumai…
Kupiškėnai liko motininėje partijoje. Matyt, rajono skyriuje nevyksta tokių reiškinių kaip centre. Neskilęs Kupiškio skyrius lieka pakankamai stipri jėga, su kuria tenka skaitytis.
Jonas Jarutis (valstiečiai liaudininkai): Kiekviena partija turi savo vidinę tvarką, drausmę. Nedrįsčiau lįsti į tos partijos vidaus reikalus. Šiaip jau lietuviai yra tokie, kad sunkiai susitaiko su antra pozicija. Darbo partijoje, ko gero, taip ir atsitiko.
Būdamas ne tos partijos narys galėčiau džiaugtis, kad ten taip įvyko, bet išties esu prieš bet kokį skaidymąsi. Tai niekada prie gero nepriveda.
Dėl Kupiškio skyriaus galiu pasakyti, ką dažnai kartoju – mes esam menki politikai. Esame rajono ūkiniai politikai. Manau, kad ir Darbo partijos skyrius turi savo idėjas ir planus, o centrinės valdžios įtaka nėra labai jau didelė. Jie dar nedalyvavo savivaldos rinkimuose. Bus įdomu.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS