Kasdien gatvėmis prašvilpia kaukiantys gaisrinės automobiliai. Girdintys šią sireną jau nebekreipia į tai dėmesio ir beveik neklysta manydami, kad vėl kažkur užsidegė pernykštė žolė. Šio fakto kažkodėl niekuomet nesiejame su žmogaus ar jo materialaus turto žūtimi, o ar pagalvojame apie liepsnų pasiglemžtus vabalėlius, ir užsiminti neverta. Tačiau panašių gaisrų statistika byloja ką kitą.
Netekti išmokų nesibaimina
Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Romusis Jablonskas sakė, kad šiomis dienomis ugniagesiams tikras darbymetis – kasdien jie kviečiami po 6-9 kartus gesinti degančių pievų ir gelbėti nuo įsisiautėjusios liepsnos sodybų. Nuo metų pradžios rajone jau registruoti 95 gaisrai. Iš jų 60 kilo dėl žolės deginimo. Pernai pievos gesintos 25 kartus, užpernai – 52, o 2003 m. – 109 kartus. Tad sparčiai artėjame prie pastarojo rekordo.
“Ką žmonės galvoja prieš brukštelėdami degtuką, neįsivaizduoju. Peršasi vienintelė mintis, ar jie tokie buki, jog nesuvokia, kokios to gali būti pasekmės, ar yra visiški lengvabūdžiai, neturintys jokio atsakomybės jausmo. O gal paprasčiausi tinginiai, nešienaujantys pievų“,- neslėpdamas pasipiktinimo kalbėjo J. Jablonskas.
Gąsdinimai, jog dėl pievų deginimo gali netekti už deklaruotas žemės ūkio naudmenas europinių išmokų, mūsų žemės savininkų ir jos naudotojų, matyt, nepasiekia. Priešgaisrinės tarnybos viršininko teigimu, pernai duomenų apie išdegusias pievas žemėtvarkininkai neprašė. Neteko girdėti, kad dėl to bent vienas ūkininkas būtų likę be minėtų išmokų.
Tikriausiai žemdirbiai labiausiai bijo prarasti pinigėlius ne dėl deginimo, bet dėl nenušienautų plotų. Šienavimas kainuoja, o jeigu dar tūlas kaimynėlis pernai savo pievą dūmais paleidęs, šiemet tebegauna visas išmokas, yra išsisukęs nuo ugniagesių, aplinkosaugininkų taikomų sankcijų ir švilpauja patenkintas – geresnio pavyzdžio ir nebereikia. (Aut. past.).
Visgi išsisuka ne visi
Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Raimondas Kurkulis informavo, kad šiemet jau 11 asmenų yra nubausta už gaisrus, susijusius su žolės deginimu. Už tokį nusižengimą baudos piliečiams siekia nuo 25 iki 200 Lt. Savo ruožtu juos gali bausti aplinkosaugininkai. Tuomet baudos gali išaugti netgi iki tūkstančio ir daugiau litų.
Skapiškyje Juozapas Daleba degino žolę prie negyvenamo namo ir jį supleškino. Vyriškis taip pat turės atlyginti padarytus nuostolius pastato šeimininkui. Tatkoniečiai Petras Bukauskas ir Rimantas Jančys neįsitikino, kad jų uždegta žolė užgesinta. Iš naujo įsiplieskusi liepsna išplito ne tik pievoje, bet uždegė ir negyvenamos sodybos daržinę. Ugniagesiams pavyko išgelbėti gyvenamąjį namą ir likusius pastatus. Nuostolius šie vyrai taip pat privalės atlyginti sodybos šeinininkui. Naujikų kaimo gyventojas Gintaras Čekanauskas tvarkė neseniai įsigytą apleistą sodybą. Kieme jo uždegtos į krūvą sugrėbtos šiukšlės taip įsidegė, jog ugnis išplito ir į nenušienautą lauką. Išdegė 5 ha pievos. Ugnis lyžtelėjo ir buvusią bendrovės daržinę, kurioje vienas ūkininkas laikė šieną. Pastatą pavyko apsaugoti, bet kelios tonos šieno nuėjo perniek. Panaši situacija pasikartojo ir Šaukliškių kaime, kur Viktoras Kazimieras Morkūnas degino į krūvelę sugrėbtas šiukšles. Šios ugniavietės liepsną vėjas nupūtė į pievą. Jos išdegė apie hektarą.Nepasisekė ir Nijolei Anikanovai, kuri Papilių kaime uždegė pernykščio šieno kupetą. To niekas nedraudžia. Bėda, jog nuo šios kupetos užsiliepsnojo 1,5 ha pievos.
Pavojinga deginti ir laužus. Antai Subačiaus miestelyje jį kūrenusi Danutė Veronika Miškinienė uždegė ir sausą žolę. Dėl to vos nesupleškėjo du ūkiniai pastatai ir gyvenamasis namas apleistoje sodyboje. Pasak ugniagesių, apleistos sodybos, skendinčios žolėse ir krūmuose, gera terpė siautėjančiai liepsnai. Bekūrendamas laužą padegė apie 1,5 ha pievos Švedukalnio gyventojas Stanislovas Stanys. Byčių kaime išdegė maždaug 40 a pievos. Netyčia to kaltininke tapo tapo kūrendama šakas Uršulė Šulskienė.
Balandžio 23 d. Stuburų kaime nežinia dėl ko taip pat prie negyvenamos sodybos užsidegė pieva. Supleškėjo ūkinis pastatas.
Griežtins sankcijas
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros viršininkė Vita Stančikienė informavo, kad suintensyvėjus pernykštės žolės deginimui, rytoj posėdžiaus rajono ekstremalių situacijų valdymo centro komisija, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio. Bus aptarti tolimesni veiksmai, kokių imtis priemonių, kad dėl to būtų kuo mažesnė žala gamtai. Aplinkosaugininkai asmenims, dėl kurių kaltės kilo gaisrai pievose, teiks ieškinius už padarytą žalą gamtai ir informuos Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) apie išdegusius plotus bei jų savininkus. Ar dėl blogo ūkininkavimo tokie žemės naudotojai ar jos savininkai neteks dalies ES išmokų, priklausys jau nuo šios agentūros veiksmų.
Pasak rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo Valento Mankūno, kol kas jie tuo klausimu jokios oficialios informacijos nėra gavę. Neoficialiais duomenimis NMA lyg ir negali taikyti jokių sankcijų šiuo atveju, nes nėra gavusi nurodymų Iš Europos Sąjungos institucijų.
Nejaugi šį reiškinį gali pažaboti tik Briuselis, o ne mes patys?
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ