Kupiškio rajono verslo informacijos centras, įgyvendindamas projektą „Verslo ugdymas“, visą mėnesį bendravo su Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Povilo Matulionio vidurinės mokyklos moksleiviais. Gimnazistai lankė pamokas apie verslą ir verslumą, rengė įmonių ir įstaigų reklamą, o matulioniečiai pradinukai piešė verslininko portretą ir rašė rašinukus tema „Kaip aš įsivaizduoju verslininką“.
Mokinių darbai buvo vertinami pažymiu. Savo nuomonę apie juos išsakė ir įmonių bei įstaigų vadovai. Daugiausia moksleiviai pateikė reklaminių lankstinukų ir plakatų. Buvo keletas lauko reklamos pavyzdžių ir dvi kompiuterinės vaizdo reklamos. Viena iš jų, bene šmaikščiausia, perteikta kaip dainos klipas.
Apibendrindama projekto rezultatus rajono verslo informacijos centro direktorė Rima Aukštikalnienė sakė, kad esam vienas iš mažiausių šalies rajonų, kuriame veikia apie 350 įmonių arba 0,6 proc. nuo Lietuvoje veikiančių įmonių. Apskrities mastu pagal verslumo lygį (6,7 proc.) esame paskutinėje vietoje. Daugiau nei 90 proc. sudaro įmonės, kuriose dirba nuo 1 iki 4 darbuotojų. Prekyba užsiima daugiau nei 29 proc. įmonių, gamyba – apie 13 proc., transportu – 6 proc.
Nedarbo lygis rajone šiuo metu siekia tik 4 proc. Vadinasi, gyvenam neblogai, esam užimti, nors ir nelabai turime iš ko rinktis darbo vietą.
Tad supažindinti vaikus, jaunimą su verslo pasauliu, pažadinti norą paieškoti savyje slypinčios verslininko gyslelės, kuri galbūt ateityje ne vienam padėtų surasti savo vietą gyvenime, yra prasminga.
Projekte dalyvavusiems moksleiviams įteikti diplomai ir įmonių dovanėlės.
Tarp apdovanotųjų buvo ir Povilo Matulionio vidurinės mokyklos mokytojos Janinos Kriauzienės, kuri dvejusi metus 3-4 klasių mokiniams veda ekonomikos būrelį, auklėtinių. Pasak jos, su savo mokiniais ji kalbasi apie tai, kas yra įmonė, verslas, verslininkas. Dalyvavimas šiame projekte jiems buvo proga pareikšti savo nuomonę ir atskleisti žinias.
Vaikai rašiniuose verslininką apibūdino labai įvairiai: „Verslininkas turėtų turėti daug pinigų, prabangius namus, gerą mašiną“. „Verslininko vaikas turi sporto salę, kurioje sportuoja daugiausia su tėčiu, nes jo tėtis yra storas“. „Verslininkų yra daug. Nesvarbu ar tai vyrai, ar tai moterys“. „Verslininkas turėtų būti malonus, sąžiningas ir paslaugus. Jei jis ir turtingas, tai nereiškia, kad jis labai geras ir sąžiningas! Jis turėtų būti ne tinginys, o stropus, darbštus, sumanus verslą išmanantis žmogus“. „Šeima verslininko nedidelė: mama, tėtė ir berniukas. Jei šeima būtų didelė, tai jo žmona nesusitvarkytų su vaikais, kai jis darbe. O dirbti jis turėtų Vilniuje“. „Verslininkas turi daug pinigų, todėl gali išvažiuoti į užsienį“. „Pinigus jis turėtų uždirbti pardavinėdamas uogas, grybus, daržoves, vaisius ir mėsą“. „Aš galvoju, kad užaugusi būsiu verslininko žmona“.
Gimnazijos mokytojos Jolitos Milaknienės nuomone, dalyvavimas šiame projekte ugdė mokinių atsakomybės jausmą. Atlikdami užduotis jie surinko daug informacijos apie įmones ir kūrybingai ją perteikė kurdami verslo reklamas.
„Kupiškėnų minčių“ redakcija už laikraščio reklaminį plakatą apdovanojo gimnazistes, 2Gc klasės mokines, Ernestą Krivičiūtę ir Simoną Štilinytę. Pakalbintos mergaitės sakė, kad savęs verlininkėmis neįsivaizduoja. Ernesta svajoja būti masažiste, o Simona – kineziterapeute.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ