Pavasarinio polaidžio metu pavienės sodybos, kaimai ir miesteliai skęsta ne tik pamaryje. Dėl šios problemos skambinantys žmonės redakcijos telefoną paverčia “karštuoju„. Kreipiasi ir valdininkų neveiksnumu ar “neįgalumu„ piktinasi subatėnai, alizaviečiai, adomyniečiai, šepetiškiai.
Vieni kreipiasi dėl to, kad jų asmeninį rusį ir ten sukauptą gerą užliejo vanduo, kiti pergyvena dėl žymiai globališkesnių, visą bendruomenę kankinančių problemų.
“Skęstančią„ situaciją sunkina ir teiginiai, kad tai nėra tik šio pavasario padariniai. Nevilties apimti rajono gyventojai neretai tvirtina, kad ne pirmus metus atakuoja vietines seniūnijas, rajono Savivaldybę, merą, melioracijos darbuotojus. Dažniausiai funkcionierių dalijami pažadai ateityje (rudeniop, ateinatį pavasarį, “kai bus sausa„) imtis reikiamų priemonių ir telieka pačia pagrindine “priemone„.
Gyventojų parašais pagrįstas prašymas “atlikti tyrimą„ pasiekė iš Alizavos. Tad šis miestelis ir tapo pastarosios temos epicentru.Į redakciją, nešina 185 alizaviečių parašais paatvirtintu raštu, kreipėsi Berželių gatvės gyventoja Birutė Tamošiūnienė. Moteris kvietė apsilankyti ir savo akimis išvysti ne tik vandens užlietą jos namo rūsį, bet, svarbiausia, pačiame Alizavos centre tvyrančią pelkę. Prieš pat mokyklą gyvenanti alizavietė, apimta nevilties, žadėjo kreiptis net į Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, jei reikės, buvo pasiryžusi apsilankyti ir Prezidentūroje bei šalies Vyriausybės rūmuose. Tokį B. Tamošiūnienės ryžtingumą paskatino, pasak jos, mūsų rajono valdininkų neryžtingumas.
Kad problema nėra iš piršto laužta patvirtina faktai. Pasižiūrėjus vietoje iš tiesų galima tvirtinti, kad centrinė Alizavos dalis, ribojama Berželių Repeniškio ir, iš dalies, Kalno gatvių, telkšo neišbrendamoje baloje.
Pabuvus vietoje ir pamačius realų vaizdą, galima tik įsivaizduoti, kokiose “mariose„ skęsta kitų rajono gyventojų sodybos.
Stichinė netvarka pačiame miestelio viduryje įrodo, kad nuo pavasarinių bei rudeninių potvynių kenčia ir atokesnių Alizavos gatvelių gyventojai. Tai patvirtina ir Alizavos bendruomenės centro pirmininkas Bronius Kaminskas. Pašnekovas paliudijo, kad tai jokiu būdu nėra vieno kiemo problema. Būdamas ir Kupiškio kaimo bendruomenių sąjungos pirmininku, B. Kaminskas gali palyginti įvairių rajono kaimo bendruomenių aktyvumą ar jų sąmoningumą sprendžiant opias negeroves. Šiuo atveju Alizavos gyventojai buvo itin iniciatyvūs – gan operatyviai buvo surinkti gyventojų parašai ir gauti pritarimai melioracijai bei sutikimai, kad jų sklypai būtų sausinami. Dar kolūkiniais metais iškilęs miestelio nusausinimo klausimas tik pastaruoju metu pasistūmėjo realių sprendimų link. Ieškant išeities buvo diskutuojama ir su rajono Žemės ūkio skyriaus specialistais, kartu buvo nutarta kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Tuo tikslu buvo parengta privaloma galimybių studija.
Dėl “skęstančios Alizavos„ kalbintas rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas melioracijos klausimams Juozas Albertas Uldukis patvirtino, kad ši problema jam yra puikiai žinoma. Jis dirbęs ir prie minėtosios galimybių studijos. Atsakingas darbuotojas paneigė, kad nėra ieškoma optimalių sprendimo variantų. Dar 2005 m. birželio 30 d. rajono Savivaldybės taryboje buvo patvirtintas sprendimas Nr. 172 „Dėl pritarimo Kupiškio rajono Alizavos gyventojų bendruomenės centro projektui“ Alizavos gyvenvietės bendro naudojimo drenažo sistemos statybos„ teikimo ES struktūrinių fondų paramai gauti ir bendro finansavimo užtikrinimo“. Taryboje buvo nutarta pritarti projektui, užtikrinant bendrąjį finansavimą, apmokėti jo išlaidas iki bus gautos Alizavos bendruomenės projektui skirtos ES lėšos.
Viskas atrodytų labai gražu, jeigu ne lemiami faktoriai, priklausantys jau nuo sostinėje esančių instancijų. Iki šiol paraiškos ES struktūriniams fondams buvo teikiamos dviem etapais: paprastai balandžio ir rugsėjo mėnesį. Į 2005 m. pirmojo etapo paraiškų priėmimo “traukinį„ Alizavos bendruomenė nesuspėjo. Dar vėliau paiškėjo, kad dėl pateiktų projektų gausos ir lėšų trūkumo antrasis etapas sustabdomas.
Pasak B. Kaminsko, atlikus Alizavos gyvenvietės drenažo statybos paskaičiavimus paaiškėjo, kad šiam projektui įgyvendinti reikia apie 1 milijono 917 tūkstančių litų.
Nemažesnis darbas laukia ir laimėjus konkursą. Būtina surasti gerą darbų atlikimo rangovą (ir kreditorių), nes ES lėšos, pagal galiojančias taisykles, adresatą realiai pasieks tik įvykdžius projektą, t. y. jau nusausinus Alizavos gyvenvietę…
O kol kas lieka laukti kol bus paskelbtas naujas projektų priėmimo etapas. Alizavos bendruomenės pirmininkas B. Kaminskas tikisi, kad realiausia tikėtis, jog nusausinimo darbai bus pradėti 2007-ųjų pradžioje.
Net ir tai skamba gan paguodžiančiai žinant, kad, pavyzdžiui, į Subačiaus miestelio gyventojos Aldonos Zofijos Zdažinskienės prašymą gelbėti nuo kasmet užplūstančio potvynio galinčiųjų spręsti problemą kol kas net neatsirado. Ir melioratoriams, ir kelininkams tvirtinant, kad skendimas – vos ne pačių skęstančiųjų reikalas.
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS