Vienos vaizdingiausių rajone Pauliankos vietovės gyventoja Eleonora Šimkuvienė į “Minčių„ redakciją kreipėsi dviem jai rūpimais klausimais. Į vieną iš jų moteris atsakymą iš tikrųjų yra gavusi dar praėjusį pavasarį.
Už parsigabentą juodžemį gavo baudą
Tai buvo aplinkosaugininko jai paskirta 150 litų bauda. E. Šimkuvienė, iškviesta į aplinkos apsaugos agentūrą Kupiškyje, ją sumokėjo nesiginčydama, tačiau iki šiol jaučiasi nelabai pagrįstai nubausta ir su korespondente dalijosi samprotavimais.
E. Šimkuvienė tarp slėnio gyventojų – kone vienintelė, turinti čia nuo prosenolių giminės šaknį. Tėvas Petras Petrauskas, buvęs Lietuvos savanoris, su šeima gyveno iš 16-kos hektarų. Žemė čia nederlinga, tačiau, pasak pašnekovės, tėvas pinigėlio gaudavo už parduodamą žvyrą. O iš durpynėlio savojoje žemėje pasiruošdavo kuro, juodžemio įterpdavo daržovėms. Moteris stebėjosi dabartine tvarka – už tai, kad iš natūra susigrąžintos buvusios tėvo valdos parsivežė juodžemio, buvo nubausta. Jeigu draudžiama bent kiek nuosavos žemės pasiimti paprastam žmogui, tai kodėl tame draustinyje leidžiama kasti žvyrą?
Aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Rimantas Adomauskas gerai atsimena šį atvejį. Gavę informaciją apie E. Šimkuvienės kasybos darbus, vietoje įvertino jos nusižengimą gamtai. Ir dabar komentavo: bauda paskirta ne dėl kibiro parsivežto juodžemio. Valdos savininkės paprašytas žmogus ekskavatoriumi iškasė apie tris kubus žemės. Ji buvo parvežta į E. Šimkuvienės sodybą. Kraštovaizdžiui padaryta žala vertinama pinigais, – pabrėžė pareigūnas. “Toji bauda taip sugadino nuotaiką, jog nebebuvo ūpo atsivežtąjį juodžemį baigti paskleisti darželyje„, – apmaudavo Pauliankos čiabuvė.
Komentuodamas metų senumo įvykį, aplinkosaugininkas R. Adomauskas nepasijuokė iš E. Šimkuvienės pasakojimo esą jos tėvas savo valdoje kasęs ir žvyrą, ir durpes. Tačiau šios teritorijos dabartinė situacija nuo tarpukary buvusios labai skiriasi. Paulianka yra Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, o tokių vietovių žemės ir miško naudojimo sąlygos ir Civilinio kodekso, ir Vyriausybės nutarimų atskirai apibrėžtos. Apie savavališkus žemės rausimus negali būti ir kalbos.
Baiminasi liksią be teisės naudotis telkiniu
E. Šimkuvienė ir dar keletas žmonių norėtų sužinoti, koks bus Pauliankos žvyro karjero, kuriame jau daug metų tyvuliuoja vanduo, likimas. Juolab kad sklando šnekos, jog tas vandens telkinys gali atsidurti privataus asmens rankose. “Vieną rytą pamatysime: ežeriukas jau aptvertas ir sargybinis vaikšto„, – ironizavo galimą šio kraštovaizdžio paįvairinimą pašnekovai.
Dingsties tokioms prognozėms yra, nes pastaruoju metu ši rekultivuota žvyro karjero dalis yra likusi be žmonėms regimo šeimininko. Iki šių metų šį vandens telkinį mėgėjiškai žūklei iš rajono Savivaldybės buvo išsinuomojęs Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius. Pasak šio skyriaus medžioklės žinovo Pranciškaus Petrulio, valdyba buvo nusiteikusi ir toliau nuomoti šį vandens telkinį, juolab kad pastaraisiais metais nemažai į jį ir investuota – neskaičiuojant kitokių darbų, vien įžuvinimas kainavo per tūkstantį litų. Tačiau pernai rajono Žemėtvarkos skyriui pateikus nuomojamų vandens telkinių sąrašą ir prašymą apskaičiuoti nuomos kainą, buvo perspėti, jog Pauliankos vandens telkinio teksią atsisakyti. P. Petrulis jam išsakytų nenuomos motyvų korespondentei nekomentavo, o rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja Marija Bidlauskienė paaiškino taip: valstybinės žemės fonde esantys vandenys dabar jau yra apskrities administracijos žinioje, jos dispozicijoje ir nuomos mėgėjiškai žūklei sprendimai. Pauliankos žvyro karjero rekultivuota dalis (su vandens telkiniu) dar 1981 metais grąžinta į valstybinį žemės fondą ir tas plotas gali būti privatizuotas. Pagal dabartinę tvarką į jį gali pretenduoti tik asmuo, persikeliantis į čia kitoje Lietuvos vietovėje nuosavybės teise turėjęs atitinkamą vandens telkinį. Skyriaus vedėja negarantavo, jog šis vienintelis variantas ir išliksiąs. Žemės reformos įstatymo teisiniuose aktuose pataisos ir papildymai – ne naujiena.
Galėtų dalyvauti aukcione
Atsiradus pretendentui, tegu ir visai įstatymiškai – mainais, įsigyti Pauliankos vandens telkinį, čiabuvė E. Šimkuvienė, kaip ir kitas žmogus jos vietoje, – netylėtų. Antai jos tėvo buvusios žemės riba, nuo kurios ir prasideda jos dabartinė valda, atskelia jai ir tvenkinio gabalą. Tai kodėl visą jį galėtų kas nors pasiimti?
Tačiau Noriūnų seniūnijoje dirbanti žemėtvarkininkė Dalia Beleckienė ir matininkė Janina Voveraitienė korespondentei paaiškino, jog E. Šimkuvienės žemės nuosavybės dokumente apie jai priklausančią vandens telkinio dalį jokio įrašo ar nuorodos plane nėra. Moteriai visas priklausęs plotas 5,16 hektaro – žemės naudmenų, miško, želdinių, griovio, kelio – grąžintas vien sausumoje.
Vis dėlto kai kurių privilegijų E. Šimkuvienė turi. Pavyzdžiui, jeigu apskrities administracijos būtų apsispręsta nepalikti Pauliankos žvyro karjero vandens telkinio be jokio šeimininko (dabar jo berods nėra) ir skelbtų nuomos aukcioną, pirmiausia jis turėtų vykti tik fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių valdos ribojasi su vandens telkiniu ar jo apsaugine zona. Tik šiam aukcionui neįvykus, būtų skelbiamas viešas (visai Lietuvai) aukcionas dėl leidimo naudotis šiuo žūklės plotu. Kaip žinoma, bet kokiame aukcione laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą ir įrodo savo galimybes vykdyti tokio objekto priežiūros reikalavimus.
Vandens telkinio gali ir nebelikti
Valstybės įmonės Kupiškio kelių tarnyba, eksploatuojančios Pauliankos žvyro karjerą, vyr. inžinierius Rimantas Jaruševičius korespondentei paaiškino, jog kada nors tenykščio vandens telkinio gali ir visai nebelikti. Ir štai kodėl: karjero rekultivuotoje dalyje gludi dar nemažai žvyro. O šios iškasenos Lietuvoje ištekliai labai riboti, tad visai ne fantazija, jog kada nors čia vėl gali sugrįžti žvyryno eksplotuotojai.
Tačiau dabartiniams rajono mėgėjiškos žūklės aistruoliams labiau rūpi artimiausi Panevėžio viršininko administracijos sprendimai dėl Pauliankos vandens telkinio – privatizuos jį ar dar skelbs nuomos aukcionus? Apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų tarnybos vedėjas Alvydas Kriaučiūnas korespondentei telefoniniame pokalbyje sakė, kad iš Kupiškio žemėtvarkos skyriaus informacijos apie tai, kad reikės skelbti aukcioną vandens telkinio nuomai, nebuvo gavęs.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ