Visuomenės apklausos rezultatai akivaizdžiai rodo, kad viena iš pačių labiausiai Lietuvos žmonių nepasitikėjimo nusipelniusių struktūrų yra teismai.
Kai žmogų apvagia ar jį terorizuoja net nesislėpdami veikėjai, o šis nesikreipia į teisėsaugą, pastaroji šaukia: “Kaip kovoti su nusikalstamumu, jei gyventojai jam pakantūs!„
O kai kreipiasi…
Prieš kelias dienas Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija nagrinėjo du Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus. Prokurorai skundėsi, kad Kupiškio teisėjai savo sprendimais tiesiog glosto žinomus recidyvistus.
Nusikaltimas ir bausmė
Praėjusiais metais teisėsaugai puikiai žinomas Armandas Červonikovas ėmė skelbtis parduodantis garso aparatūrą. Jei kas ir suabejojo, iš kur jis gaus siūlomą prekę, netrukus galėjo įsitikinti klydęs. A. Červonikovas išdaužė stiklą ir įsibrovė į vieną P. Matulionio gatvės namą Kupiškyje. Ten ir pasiėmė jį dominusius daiktus.
Kai jau keturis kartus teistas recidyvistas įkliuvo ir buvo pristatytas į Kupiškio apylinkės teismą, šis nuteisė jį 60 parų arešto.
Panašiai baigėsi ir kita vagystės istorija. Teisėsaugai taip pat puikiai žinomi Petras Kriukas ir Arūnas Trokinas apvogė namą Subačiuje. Abu teisti veikėjai taip pat buvo sulaikyti. Kupiškio apylinkės teismas juos nubaudė po 40 parų arešto.
Nepasitenkinimas
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūra nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą. Prokurorai tvirtino, kad bausmės per švelnios. A. Červonikovas jau keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, taip pat už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Jis turi kelis dar neišnykusius teistumus. Prokuratūros nuomone, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bus apribota A. Červonikovo galimybė nusikalsti.
Dėl vagystės Subačiuje sulaikytiems vagims pritaikytos bausmės prokuratūra taip pat nebuvo patenkinta. Jos manymu, net penkis kartus teistą P. Kriuką, kurio teistumas paskutinio nusikaltimo metu dar nebuvo išnykęs, reikėtų pasodinti trejiems metams, vertėtų sugriežtinti bausmę ir A. Trokinui, nes jų padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o dėsningas ankstesnio elgesio rezultatas. Anot prokuratūros, tik tokiu būdu būtų galima apsaugoti visuomenę nuo tolesnių šių nusikaltėlių siautėjimų.
Reakcija
Apygardos teismas, išnagrinėjęs abu prokuratūros skundus, vieną jų patenkino iš dalies, kitą atmetė. Šis teismas įvertino, kad A. Červonikovas linkęs nusikalsti net ir teistumo metu, o pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio teisėjai nusprendė, kad kupiškėnai paskyrė neteisingą bausmę, todėl nuosprendį pakeitė – vietoj 60 parų arešto A. Červonikovui paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vagystės Subačiuje autoriams Panevėžio apygardos teismas buvo atlaidus. Nors jis ir patvirtino, kad P. Kriukas yra recidyvistas ir charakterizuojamas neigiamai, bet po nusikaltimo jis susitaikė su nukentėjusiąja, padėjo jai atlikti ūkio darbus. Panevėžiečiai nematė reikalo sunkiau nubausti ir kitą šioje istorijoje dalyvavusį vagį. Todėl paliko galioti švelnų Kupiškio apylinkės teismo sprendimą.
Lenktynės su sovietiniu teismu
Matyt, dabartiniai teismai skuba aplenkti ir patį humaniškiausią pasaulyje sovietinį teismą. Pamenu užfiksuotą įvykį Kauno kalėjime, kai sovietiniams okupantams teko nedelsiant sprukti iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Vokiečių karinėms kolonoms sparčiai veržiantis į Rytus, reikėjo nedelsiant evakuoti Kaune kalinčius žmones. Nebebuvo laiko sklaidyti bylas. Rusai į kieme stovinčius automobilius vedė kalinius, kurių klausė, kodėl jie čia sėdi. Jei žmogus atsakė, kad apie tai neturi jokio supratimo – jį į mašiną. Atėjo eilė ir sumaniam, rusišką mentalitetą suvokusiam Tauragės miesto burmistrui, kuris rusų karininkui pasakė, kad sėdi už niekus – tiesiog pavogė kaimyno kumelę. Rusas stumtelėjo žmogų, riktelėjęs: “Bėk iš čia, vagie…„ Į mašiną susodintus žmones sušaudė, o tariamas vagis ramiai parėjo pas žmoną ir vaikus.
Sovietams vagis nebuvo nusikaltėlis, o tiesiog neteisingų socialinių aplinkybių auka. O mūsų teismams?
“Operiai„ bėga iš policijos
Šiandien pateikėme tik kelis nekaltus teismo nuosprendžius. Sulaikant šiuos nusikaltėlius, policijos pareigūnams nereikėjo rizikuoti savo ar sulaikomųjų gyvybe, dienomis, savaitėmis ar mėnesiais tūnoti pasalose, neskaičiuojant viršvalandžių, už kuriuos niekas nenori mokėti. Operatyviniams darbuotojams skaudžiausia tai, kad per vargus sugautas nusikaltėlis jau po kelių savaičių sutiktas gatvėje atvirai tyčiojasi: “Na, ir ką tu man, viršininke, padarysi?„ Ir save gerbiantys “operiai„ (operatyviniai darbuotojai) išeina. Ne vien todėl, bet ir dėl to taip pat. Sizifo darbas XXI amžiuje nebepopuliarus.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS