Prieš savaitę rašėme apie Abejutų kaime gyvenančios Birutės Varanauskaitės traumą ir jos gydymo istoriją, kurią dabar primename tik keliais sakiniais:
B. Varanauskaitė savo sodyboje patyrė buitinę traumą;
nors buvo diagnozuotas šlaunikaulio kaklelio lūžimas, jai medikai operacijos nedarė, o palaikę ligoninėj, išleido namo;
po trijų mėnesių operacija visgi buvo padaryta;
nepaeinanti, apvogta, viskuo ir visais nusivylusi Birutė iki šiol sunkiai keliasi iš
lovos, negali normaliai paeiti.
“Kupiškėnų mintys„ susitiko su B.Varanauskaitę gydžiusiu, savo parašu ir asmeniniu spaudu patvirtinusiu tyrimų ir gydymo planą daktaru Robertu Lapka, kuris šiuo metu dirba Panevėžio ligoninės traumatologijos skyriaus vedėju. Supažindinę ortopedą traumatologą R. Lapką su Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos reikalų ministerijos tyrimo medžiaga ir išvadomis, pateikėme kelis klausimus.
Peršvietus B. Varanauskaitę ir nustačius kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimo diagnozę, operacija pacientei nebuvo daroma. Kodėl?
Manau, kad tokia diagnozė buvo parašyta su klaustuku. Pirminėje rentgenogramoje lūžimo nesimatė. Dabar rentgenogramos Panevėžyje atliekamos kompiuteriniu būdu. Kartais net ir šitaip tiriant šlaunikaulio kaklelio lūžimo nesimato. Todėl nenuostabu, kad ir aptariamu atveju lūžimo galėjome nepastebėti. Be to, ligonė valdė koją, ją galėjo pakelti.
Tačiau diagnozę nustatinėjęs gydytojas V . A.Tubelis aiškiai parašė – lūžimas…
Dabar visų detalių negaliu prisiminti. Žinoma, labai keista, kad V. A. Tubelis matė, o aš nemačiau. Kiek aš pamenu, tuo metu buvau atostogose, o grįžęs pasirašiau ligos istoriją, moteriai jau išvykus iš ligoninės. Visgi po trijų mėnesių jai buvo protezuotas klubo sąnarys.
Auditoriai nustatė, kad po šios operacijos Jūs nenukreipėte ligonės sveikatą grąžinančiam gydymui, nepaskyrėte režimo bei ambulatorinio gydymo rekomendacijų. Pakomentuokite tokį sprendimą.
Tai grynai įstatyminis parašymas. Visų pirma, reabilitaciniam gydymui nukreipia reabilitologai, o ne mes. Be to, ne visiems žmonėms reabilitacija padeda, priešingai – ji gali būti net žalinga. Reikia taip pat pasakyti, kad norint pasiųsti ligonį reabilitacijai, reikia turėti kelialapius, kuriuos skirsto ligonių kasos, juos kvotuoja, o ši operacija vyko metų pabaigoje…
Žinoma, aš suprantu, kad pagal visą gydymo eigą, protezavus klubą, žmogui priklauso reabilitacinis gydymas. Aš to neneigiu. Gal ji pati jo nenorėjo? Dažnai kaimo žmogus niekur nenori važiuoti.
Kažin? Ligonė kažkokiu būdu buvo pakliuvusi į Likėnų į sanatoriją ir ten gydėsi…
Yra poliklinikos kelialapiai. Gal pagal juos ji ir išvažiavo.
Ar Jums neatrodo, kad atlikus šią operaciją iškart, o ne po kelių mėnesių, rezultatai būtų geresni?
Tikrai nemanau. Ar protezavimas atliekamas iš karto, ar po kelių mėnesių – nekeičia reikalo esmės.
Audito išvados
Šitą ligos istoriją tyrę Valstybinės medicininio audito inspekcijos specialistai, prirašę tris puslapius tiriamojo teksto, nustatė, kad gydytojas R. Lapka nenukreipė ligonės fizioterapijai ir sveikatą grąžinančiam gydymui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 dienos įsakymą Nr. V-444 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo„.
Taip pat auditoriai nustatė ir kitų Kupiškio ligoninėje buvusių negerumų, bet apie tai ir apie įpareigojimus vyriausiajam ligoninės gydytojui (dabartine leksika – direktoriui) P. Rimkui, kalbėsime kitą kartą.
O mūsų aprašytos B. Varanauskaitės bėdų istorijoje dar nededame taško. Ja susidomėjo populiari Lietuvos televizijos laida, kurios kūrybinę grupę palydėsime į užpustytą Abejutų kaimą. Posėdis tęsiamas…
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS