Redakciją pasiekė informacija apie jau trečius metus atokioje rajono sodyboje besikankinančią vienišą moterį, kuri dar 2003-aisiais metais patyrė traumą prie pat savo trobelės ir iki šiol, nors ne kartą gulėjo ligoninėje, lankėsi poliklinikoje, negali ne tik paeiti, bet ir normaliai atsikelti iš lovos… Bliauna tvarte galvijai, o močiutė verkia, parimusi ant palangės. Tokia vis gerėjančio gyvenimo Lietuvos kaime idilė.
Vasario pabaigoje Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko VšĮ Kupiškio ligoninėje rajono gyventojai Birutei Varanauskaitei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir pateikė savo išvadas apie tyrimo metu nustatytus pažeidimus bei trūkumus. Jų būta, bet apie viską iš eilės.
Pakliūti į vidury laukų pasiklydusią B.Varanauskaitės sodybą Abejutų kaime nėra paprasta. Užpustytais keliukais neprivažiuosi. Palikęs automobilį toli ant vieškelio, brendi per pusnis į tolumoje stūksantį namelį, kuriame gyvena niekaip nepasveikstanti mūsų pasakojimo herojė, ir galvoji – net ir labai norint, sunku prie jos prisikast, o jei nori nelabai? Šioje pusėje baltų laukų – laisvė, kitoj – nepriklausomybė.
Telyčia
B.Varanauskaitės nelaimės prasidėjo dar 2003-ųjų metų rugsėjo mėnesį. Darbų sodyboje įkarštyje šeimininkė pastebėjo, kad pabėgo telyčia ir vaikščioja po miežius. Birutė su jai padedančia moterimi, nešinos virve, nuskubėjo sugauti gyvulio. Besigalynėjant telyčia stumtelėjo šeimininkę ir ši griuvo ant nugaros. “Sutraškėjo visi kaulai, pamaniau – dabar jau sulūžau„, – guodėsi B.Varanauskaitė. Moteris negalėjo ne tik paeiti, bet ir atsikelti. Subėgusios kaimynės didelėmis pastangomis įnešė sodybos šeimininkę trobon. Tą pačią dieną moterys iškvietė greitąją pagalbą, kuri nedelsiant išvežė Birutę Kupiškio ligoninėn.
Gydytojai
Ligoninėje Birutės “džiaugsmai„ tęsėsi. Apie tai pasakoja ji pati: “Iš pradžių mane peršvietė. Paskui nuvežė prie operacinės durų ir paliko laukti. Guliu, guliu, nors labai skauda, bet kenčiu, laukiu. Pagaliau atėjo, nuvežė mane palaton, ir viskas. Suleido kažkokių vaistų, kad galėčiau miegot. Rytą atėjo daktaras, atrodo, kad jo pavardė Voras, ir pasakė, jog manęs išvis neoperuos, sugysiu ir taip. Pragulėjau septynias dienas, prakiuro nugara. Po to daktarai pasakė, kad ilgiau manęs laikyti negali, ir išrašė namo. O mano koja buvo beveik nutrūkusi. Parvažiavau ne tik nepaeinanti, bet ir su kiaura nugara„.
Kaip išsiaiškino “Kupiškėnų mintys„, į ligoninę atvežtai moteriai buvo nustatyta kairiojo klubo sąnario sumušimo, kairiojo šlaunikaulio kaklelio tarpgumburinio lūžimo diagnozė. Gydymo planą savo parašu ir asmeniniu spaudu patvirtino skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas R.Lapka. Nustačius tokią diagnozę, mus konsultavusio gydytojo nuomone, prašyte prašosi operacija. Ji nebuvo atlikta…
Kelionės su taburete
Grįžusios Birutės namie laukė visiškai apleistas ūkis. Giminaitė, palikta prižiūrėti namų, šeimininkės lūkesčių nepateisino. Didžiausią siaubą vienai pačiai gyvenančiai Birutei kėlė vis baisiau bliaunantis jautis. Ji bijojo, kad galintis pabėgti gyvulys pridarys bėdų ne tik jai, bet ir kaimynams, kurie taip pat beveik nebepaeina. Teko Birutei užsiimti liuoba ir kitais darbais. Taburete pasiremdama, žingsnelis po žingsnelio moteris keliavo nuo gyvulėlio prie gyvulėlio, nuo darželio prie darželio, – tvarka juk turi būti.
Kojos vis labiau pradėjo tinti, jos jau nebetilpo į kaliošus. Maudė visus sąnarius. Tokiuose skausmuose prabėgo daugiau kaip mėnuo. Vieną dieną Birutę aplankė atokiau gyvenanti kaimynė. Pamačiusi, kaip kankinasi sodybos šeimininkė, ji pareiškė, kad rytoj pat suorganizuos mašiną ir veš Kupiškin.
Vėl gydytojai
Poliklinikos gydytoja, pamačiusi su ramentais atklibikščiavusią Birutę, nustebo, kad iki šiol ji dar normaliai nevaikščioja, ir nedelsiant vėl ją nukreipė į ligoninę. Ten – senos bėdos. Visų pirma jai pareiškė, kad dabar nėra laisvų vietų. Visgi šiaip taip pavyko įsiprašyt į palatą. Dabar jau gydytojai rimčiau susirūpino ligonės sveikata. Po kiek laiko gydytojas R.Lapka atliko kairiojo klubo operaciją, kurios metu, pašalinus lūžusią galvutę, buvo suformuotas šlaunikaulio kanalas ir įcementuotas endoprotezas, reformuotas sąnarys. Vėliau Birutė gydėsi Likėnų sanatorijoje, kitose gydymo įstaigose, bet… vaikščioti ji negali iki šiol.
Šiuo metu B.Varanauskaitę gydę medikai ortopedas traumatologas E.Voras ir traumatologas R.Lapka Kupiškio ligoninėje nebedirba.
Bėda viena nevaikšto
Lietuviai žino seną posakį, kad viena bėda nevaikšto. Kol B. Varanauskaitė keliavo po įvairias gydymo įstaigas, ilgapirščiai susidomėjo be reikiamos priežiūros paliktais jos namais. Po eilinio gydymo grįžusi į sodybą, šeimininkė rado ją apvogtą. Didelių turtų vagys neišsinešė, jų name ir nėra, bet gyventi kambariuose, po kuriuos neseniai šmirinėjo vagišiai, niekam nemalonu. Teisėsaugininkų garbei reikia pasakyti, kad ši vagystė buvo išaiškinta ir dauguma vogtų daiktų grąžinti šeimininkei. Bet tai jau kita istorija…
Apie Valstybinės medicininio audito inspekcijos tyrimą ir B. Varanauskaitę gydžiusio gydytojo poziciją skaitykite po savaitės.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS