Mėgstantieji laisvalaikio akimirkas leisti su žvejybos įrankiais rankose, šiomis dienomis turėtų sukrusti ir imtis priemonių, kitaip gali nebeturėti ko žvejoti. Jau skambinama pavojaus varpais, kadangi dėl deguonies trūkumo vandens telkiniuose pradeda kilti grėsmė žuvims.
Kaip sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio r. agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius Rimantas Adomauskas, paskutinį kartą deguonies kiekis vandens telkiniuose matuotas vasario 22 d. Pastebėta, jog palyginti su prieš savaitę atliktais deguonies koncentracijos tyrimais, jo kiekis mažėja visuose telkiniuose, kai kuriuose nedaug, o kai kur padėtis tampa kritiška.
Keginių tvenkinyje deguonies koncentracija 0,26 mg/l, sekliame, dumblėtame Mituvos ežere – vos 0,18 mg/l, Pauliankos karjere – 0,42 mg/l, Šaukliškių karjere ties Subačiumi – 1,11 mg/l, Visgiūnų karjere – 1,54 mg/l. Ką reiškia šie skaičiukai? Kaip paaiškino R. Adomauskas, jei deguonies kiekis vandens telkinyje yra mažesnis kaip 3,0 mg/l, telkinį reikia stebėti, o jei mažiau kaip 2,0 mg/l – imtis priemonių, jog žuvys neuždustų. Kituose vandens telkiniuose situacija nėra tokia baisi.
Pigiausias, tačiau ir mažiausiai efektyvus žuvų gelbėjimo nuo dusimo būdas, pasak R. Adomausko, ekečių kirtimas. Ledo sluoksnis šiuo metu siekia 50- 80 cm, prakirstos eketės vėl užšąla. Rekomenduojama į jas įkišti šiaudų arba nendrių, jog, vandeniui užšalus, per šiuos patektų oras.
Kitas būdas, tinkantis privatiems užšalusiems vandens telkiniams, – sniego traktoriumi nuvalymas. Šylant orui, sniegas susispaudžia, ir saulės šviesa nebeprasiskverbia į vandens gelmę su joje klestinčia augalija, kuri vykdo fotozintezę ir gamina deguonį.
Deguonies kiekiui padidinti gali būti naudojama vandens aeracija, siurbliukais traukiamas vanduo iš eketės ir, praturtėjęs deguonies, supilamas į kitas eketes.
Mažo deguonies koncentracijos vandenyje indikatoriumi galima laikyti ir po ledu matomas dusias. Prie iškirstų ekečių kai kur jau buvo matyti besirenkantis negyvybingas mailius, deguonies trūkumą pajutusios atplaukiančios mažos žuvelės.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ