Laiku nepastebėjus, jog nuo kanalizacijos, vandentiekio, lietaus nuotėkų ar kitų požeminių tinklų dingo dangtis, ne visada susimąstome, jog iki nelaimės – vienas žingsnis. Štai Kupiškio miesto Slėnio gatvėje į šulinuką, nepridengtą dangčiu, įkrito grynaveislis šuo. Jo savininkas džiaugėsi, jog viskas baigėsi gana laimingai – keturkojis augintinis atsipirko tik šlubavimu. “O jei taip būtų atsitikę pro šalį ėjusiam vaikui?„ – nuogąstavo vyriškis.
Mūsų šalyje tai vienur, tai kitur vis pasigirsta atvejų, kai dėl nugvelbtų šulinukų dangčių apgadinami į šiuos šulinius įvažiavę automobiliai, nukenčia ir žmonės. Džiugu, jog, savaitgalį paskyrus pasižvalgymui šia tema po Kupiškį, nepavyko aptikti nė vieno neuždengto kanalizacijos šulinėlio, išskyrus Jaunimo g., už Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos, netoli kelio žiojėjantį šulinį su į šoną nustumtu cementiniu dangčiu. Į akis krito tik kupiškėnų rūpestingumas. Vienoje vietoje bedangte likusi anga buvo kruopščiai užklota lentomis. Vis dėlto toks dangtis nėra ilgaamžis ir laikui bėgant supus.
Pasak UAB “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis„ direktoriaus Alberto Audicko, mūsų mieste situacija minėtu klausimu nėra tragiška, kaip, pvz., prieš dvejustrejus metus. Per 2-3 mėn. vidutiniškai dingsta apie 1-2 kanalizacijos šulinių dangčius, daugiau nuošalesnėse vietovėse, ne pagrindinėse gatvėse.
Nors bendrovė, eksploatuojanti minėtus požeminius tinklus, yra iš anksto pasirūpinusi kuo pakeisti pavogtus ketaus dangčius, dėl jų dingimo patiria nemažai nuostolių. Vienas ketaus dangtis jai atsieina daugiau kaip 200 litų. Nuošalesnėse miesto dalyse, laukuose, taupant lėšas, dedami pačios įmonės gaminami gelžbetoniniai dangčiai, kurių savikaina – apie 15 litų.
Slėnio g. nutikęs įvykis A. Audickui buvo žinomas. “Ten buvo nukeltas lietaus nuotėkų dangtis. Žinau ir kas taip padarė. Tas žmogus pažadėjo jį uždengti„, – sakė direktorius. Vadovaujantis vandentvarkos taisyklėmis, bendrovė išorinę eksploatuojamų trasų apžiūrą atlieka du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. A. Audickas džiaugėsi žmonių geranoriškumu: įmonę pasiekia jų, pastebėjusių, jog vienoje ar kitoje vietoje dingo dangtis, skambučiai. Kupiškėnai nelaukia, kol nutiks nelaimė.
“Prieš 2-3 metus važinėjome po metalo laužo supirktuves, prašėme, jog nesupirkinėtų šių dangčių. Tačiau kažkam tai yra naudinga„, – sakė A. Audickas. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia metalo laužo supirktuvėms iš fizinių asmenų pirkti minėtus dangčius.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ