Pernai lapkritį vandentiekio bokštą Naivių kaime rajono Savivaldybė perdavė naudotis vietos bendruomenei. Žmonėms taip yra patogiau, šalto vandens kaina mažesnė nei UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“.
Tokį pažangų ir Naivių gyvenvietei naudingą vandens ūkio tvarkymo modelį teigiamai vertina ir kaimo bendruomenės pirmininkė Genė Žilinskienė, jau antrą mėnesį besirūpinanti įvairiais su vandentiekio nuosavybe susijusiais dokumentais.
„Anksčiau bokštas priklausė keliems pajininkams, – sakė ūkininkė. – Vienas iš jų – ne vietos žmogus, tad buvo sunku spręsti staiga iškilusias vandens tiekimo problemas“.
Kaimo labui – be atlygio
Taigi vandentiekio patogumais naudojasi 65 kiemai, tai yra daugiau kaip pusė Naivių gyventojų. Pernai jie su bendruomene sudarė sutartis, pasirašė dėl mokėjimo tvarkos ir pan. Mokesčiai surenkami vienoje iš Naivių parduotuvių, knygoje fiksuojama apskaita, kiekvienas vandentiekio naudotojas įmoką patvirtina parašu. Pagal namo gyventojų skaičių, laikomą ūkį nustatytos kainos (žmogui – 5 Lt, karvei – 3 Lt, po litą kiaulei ir prieaugliui) nesikeičia jau kurį laiką.
Anot G. Žilinskienės, tai yra maži pinigai. Nors nėra įsiskolinimų už elektrą, reikia bokšto remonto, hidroforo, kitos įrangos. Kas mėnesį tenka sumokėti gamtos apsaugos mokestį, įsigyti įvairius leidimus ir pan. Dar tik planuojama kaupti lėšų rezervą būtiniausioms ir skubioms reikmėms.
Mokesčių apskaita rūpinasi buhalterė, o bokšto tvarkymu – prižiūrėtojas. Šie žmonės negauna jokio atlygio. Dokumentų tvarkymas (neretai ir Panevėžyje) gula ant žmonių, kurie dirba iš idėjos, pečių.
Gilinasi į įstatymus
Vis dėlto yra tokių, kurie reiškia nepasitenkinimą esama tvarka. „Kupiškėnų minčių“ redakciją pasiekė nusiskundimas, esą bendruomenės vadovė verčia gyventojus nešti pinigus už vandenį į kaimo parduotuvę, čia neduodamas joks mokestį patvirtinantis čekis, o nesumokėjusiems grasina atjungti vandenį. „Ar yra teisėta rinkti pinigus tokiu būdu? Ar galima grasinti žmogui atjungti vandens tiekimą, kai nėra sudaryta jokia sutartis tarp vartotojo ir tiekėjo?“ – klausia Naivių gyventojai.
G. Žilinskienė sakė, kad kaime visada yra keletas tokių žmonių, kurie verda košę. Dažniausiai tai mokesčių vengiantys asmenys.
Todėl kitą savaitę planuojamas gyventojų susirinkimas, kuriame bus svarstoma, ką daryti su tais, kurie nenori atsiskaityti. Greičiausiai jiems bus atjungtas vandentiekis (jo trasa yra bendruomenės nuosavybė). Juk paslaugos bendruomenė negali teikti veltui. Už teikiamą naudą kaimo gyventojai turi atsilyginti parama (mokesčių forma) bendruomenei. Deja, į pasitarimus nei skolininkai, nei viskuo besiskundžiantieji neina.
Pašnekovė pripažino, kad juridiniai dalykai dar nėra iki galo sutvarkyti, dar tariamasi su teisininkais. Niekas neturi pretenzijų dėl nustatytos atsiskaitymo formos. Tik viena moteris, pasak G. Žilinskienės, reikalavo čekio ir, negavusi jo, už vandenį sumokėjo tik dalį sumos.
Skundžiasi skolingi
Buhalterė Judita Bukauskienė sakė, kad yra keletas skolininkų, kurie už vandenį nesumokėjo metus ar pusmetį. Geranoriškiems žmonėms leidžiama pinigėlius atnešti vėliau. Parduotuvėje mokesčius paimančios pardavėjos prisiklauso visokių nuomonių. Nepatenkintų esama tvarka – mažuma. Kai kurie laisto daržus į kairę ir į dešinę, tačiau sumokėti nenori. O į pastabas, kad jų kieme vandentiekis bus atjungtas, atsako grasinimais: „Tik pabandykit!“
Po vandentiekio remonto vandeniu labai džiaugiasi daugelis kiemų. Pašnekovė sakė, kad toks gyventojų negeranoriškumas numuša ūpą stengtis dėl kaimo žmonių. Moteris įsitikinusi, kad kitas savininkas pakels kainas, o skolininkų nelauks.
J. Bukauskienės vyras Gediminas (anksčiau abu buvo vandentiekio bokšto pajininkai), kaip ir yra įpratęs, tvarko bokštą. Pašnekovas sakė, kad šį darbą jis gerai išmano, nors atlygio negauna. Tenka ir bokštą remontuoti, ir žemę nuosavu traktoriumi kasti, ir menkiausiu gedimu rūpintis. Ir vis iš tų pačių pinigų, nors mokestis už vandenį nedidėja. Laimei, trasą gyvenvietėje padėjo tiesti Savivaldybė.
Nuvykus pas vieną iš skolininkių, visus metus neatsiskaičiusių už vandentiekio vandenį, moteris sunerimo, ar tik kas iš kaimiečių neskleidžia gandų jos vardu. „Aš pati jokių nusiskundimų dėl vandentiekio neturiu,“ – keliskart kartojo Naivių gyventoja. O skolą žadėjo pamažu sumokėti, tik vėl nustebo iš korespondentės sužinojusi apie vandentiekio bokšto šeimininkų pasikeitimus. „Tai kam dabar reikės mokėt? Žilinskienei?“ – klausė kelis dešimtmečius Naiviuose gyvenanti moteriškė, tarsi nežinotų vietos naujienų.
Kad tik vandens būtų
Viename iš daugelio mūrinukų gyvenantys Gintautas ir Genovaitė Laužikai bei į jų kiemą užsukęs kaimynas Gintaras Kaminskas linksmai postringavo apie vandentiekį. Vandenį naiviečiai geria iš šulinio, o atbėgantis vandentiekio vamzdžiais labai praverčia ūkyje, kartais šeimininkė ir iš jo sriubos išverda. „Esam sveiki ir gyvi, – vandens kokybe nesiskundė pašnekovai, – kartais vanduo būna rusvas, o vakarais, per pačią ruošą, srovė susilpnėja, tačiau vandentiekio patogumas neginčijamas“. Sąžiningai už vandenį atsiskaitantys Naivių gyventojai teigė nesirūpinantys, kur jų pinigai panaudojami. „Mums svarbiausia – kad tik vandens būtų“, – sakė jie.
O bendruomenės pirmininkė G. Žilinskienė tiems, kurie be apkalbų neturi ką veikti, pasiūlė verčiau be atlygio padirbėti visuomenės labui.
Bendras turtas – bendra tvarka
Panašiai, tik be didelių ginčų, tvarkosi Salamiesčio kaimo bendruomenė. Pirmininkės Marytės Baniulienės teigimu, vandentiekis priklauso apie 60 bendrasavininkių. Turėdami šį turtą, jie moka bendru gyventojų sutarimu nustatytą mokestį (vienam asmeniui – 2,50 Lt, už karvę – 1,50 Lt, metų prieauglį – 0,5 Lt), patys gyventojai rūpinasi bokšto tvarkymu, elektros instaliacija ir pan. Atsakinga už vandens ūkį (mokesčius, įvairius leidimus) M. Baniulienė sakė, kad pelno iš vandentiekio negaunama, lėšos skiriamos remontams.
Pasak UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ direktoriaus Alberto Audicko, tokia tvarka, kuomet bendruomenės tvarkosi, kaip joms išeina, truks neilgai. Valstybinė kainų komisija turėtų nustatyti šalto vandens kainą, mokesčių surinkimo tvarką ir pan. Reformos laukia ir didžiųjų šalies vandentvarkos įmonių.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ