Visuomet įdomu žvilgterėti, kaipgi mūsų gyvenimas atrodo statistikos veidrodyje prabėgus dar vieneriems metams. Pliki skaičiukai tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką sako. Labiau į juos įsigilinę ir paanalizavę galime perprasti, kaip keičiasi žmonių vertybių sistema, kam jie savo gyvenime teikia pirmenybę, pagaliau net nuspėti, apie ką jie svajoja ir ar jaučiasi nors truputį laimingesni.
Arčiausiai žmogaus kaip tik ir yra socialinė statistika, – kiek gimė ir mirė per metus žmonių, kiek jų susituokė ir išsiskyrė ir pan. Tad. veidrodėli, veidrodėli, pasakyk mums apie kupiškėnus.
Brangina Lietuvos pilietybę
Savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus vedėja Birutė Kopūstienė informavo, kad 2005 m. mūsų rajone realiai gimė 178 vaikai. Tačiau įrašų apie gimimą yra sudaryta daugiau, nes įregistruota ir 14 vaikų, gimusių užsienyje. Tai įvairaus amžiaus Turkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Amerikoje gyvenantys nepilnamečiai, kurių tėvai pageidauja, jog jų atžalos turėtų Lietuvos pilietybę, ateityje galėtų gauti mūsų šalies piliečio pasą. Tokiam žingsniui žmonės ryžtasi norėdami, kad jų vaikai galėtų laisvai atvykti į tėvų gimtinę, keliauti, ypač jei yra įsikūrę ne Europos Sąjungos valstybėje.
Iš gimusių mūsų krašte kūdikių 93 buvo mergaitės, 85 – berniukai. Kupiškio mieste šeimas gandras aplankė 55, o kaime 123 kartus. Matyti, jog miestelėniškas gyvenimas jam vis dėlto ne prie širdies. Sulaukta trijų porų dvynių – po porą Kupiškyje, Tebešiūnų ir Virbališkių kaimuose.
Iš 2005 m. gimusiųjų 74 buvo pirmagimiai, 63 – antragimiai, 26 – treti, 11 – ketvirti, 2 – penkti, po 1- septinti ir aštunti vaikai šeimoje.
Palyginti su 2004 m., kai rajone iš viso gimė 194 kūdikiai (99 mergaitės ir 95 berniukai), praėję metai buvo prastesni. Nors gimė tik 16 vaikų mažiau, bet, vaizdžiai sakant, netekome beveik vienos pirmokėlių klasės.
Pernai 18 kūdikių susilaukė vienišos mamos. Tėvystė nustatyta 42 atvejais. Pasak B. Kopūstienės, tai nereiškia, jog visais šiais atvejais vaikui buvo suteikta tėvo pavardė, kad jo tėvai gyvena nesusituokę kartu. Yra įvairiai, bet tėvystės pripažinimas tai jau ir moralinis, ir materialinis įsipareigojimas rūpintis savo atžala.
Populiariausi vardai
B. Kopūstienė pastebėjo, kad išskirti vieną kurį nors moterišką ar vyrišką vardą, pasižymintį itin dideliu populiarumu, negalinti. Pernai kupiškėnai mergaitėms dažniau (maždaug po 3 kartus) davė Kornelijos, Viltės, Kamilės, Emilijos, Faustos, Vakarės ir Urtės vardus. Iš retesnių galima paminėti Elingą, Guostę, Jonę, Vestiną, Mintėrę. Kai kurie tėvai vis neatsispiria pagundai duoti vaikui populiarios kino ar muzikos pasaulio žvaigždės vardą. Tad Kupiškyje jau yra ir Iva, ir Milana, ir Nikolė, ir Mileta bei Aurita. Tiesa, kai kuriuos mūsų ausiai neįprastus vardus padiktuoja ir lietuvaičių santuokos su kitataučiais. Pasak vedėjos, tėvams visuomet pasiūloma apmąstyti, ar vaikas gerai jausis turėdamas egzotišką vardą, patariama, jei jų sumanytas vardas prieštarauja lietuvių kalbos darybai.
Tarp vyriškų vardų jau kelerius metus populiarumo nepraranda Lukas, Matas (po 5), Nojus, Laurynas (po 4), populiarėja Orestas (3). Iš retesnių paminėtini Jonas, Adomas, Astijus, Jorūnas, Mykolas, Danas, Pijus, Denas, Ridas.
Pernai 8 kupiškėnai pasikeitė pavardes ir 1 vardą. Po skyrybų moterys kartais susigrąžina mergautinę pavardę, vyrai pageidauja senelio ar prosenelio pavardės. Vardas buvo keistas dėl klaidingo įrašo asmens dokumentuose.
Mažėja savižudžių
Praėjusiais metais rajone registruota 322 mirtys, o tai 55 mirtimis mažiau nei 2004 m. (378). Netekome 182 vyrų ir 140 moterų. Kupiškio mieste mirė 93 žmonės (51 vyras ir 42 moterys), iš jų 3 vaikai (2, 6 ir 12 m.), kurių mirties priežastis buvo liga, transporto trauma ir nelaimingas atsitikimas. Alizavos seniūnijoje per šį laikotarpį mirė 24 vyrai ir 14 moterų, Kupiškio sen. – 25 vyrai ir 30 moterų, Noriūnų sen. – 18 vyrų ir 13 moterų, Skapiškio sen. – 14 vyrų ir 9 moterys, Subačiaus sen. – 26 vyrai ir 24 moterys, Šimonių sen. – 24 vyrai ir 8 moterys.
B. Kopūstienė pasidžiaugė, jog pernai registruotos tik 9 savižudybės. Kupiškyje nusižudė 3 vyrai (23, 25 ir 76 metų), Alizavos sen. – 1 vyras (51 m.), Kupiškio sen. – 1 vyras (55 m.), Skapiškio sen. 2 vyrai (41 ir 50 m.), Subačiaus sen. 2 moterys (76 ir 86 m.). 2004 m. buvo 10 savižudžių (9 vyrai ir 1 moteris), 2003 m. nusižudė 17 rajono gyventojų.
Tuokiasi vyresni
Rajone mažėja ne tik gimusiųjų, bet ir santuokų. Pernai buvo registruotos tik 83, o 2004 m. – 104. Iš 200 – ųjų santuokų 14 buvo sudarytos bažnyčioje ir vėliau įtrauktos į jų skyriaus apskaitą. Kaip ir dar 4 anksčiau registruotos užsienyje (1 Japonijoje, 2 JAV, 1 Didžiojoje Britanijoje).
Pasak B. Kopūstienės, ir šiemet išlieka tendencija tuoktis vyresnio amžiaus. Pirmą kartą besituokiančių vyrų amžiaus vidurkis yra 24,5, o moterų 22,6 m. Pernai buvo tik 1 nepilnametė (17 m.) nuotaka. Praktiškai nebėra nepilnamečių santuokų. Pavyzdžiui, 2004 m. nebuvo nė vienos tokios poros.
Iš susituokusiųjų tik 3 poros, kur abu studentai ir 10 porų, kur už dirbančių vyrų tekėjo studentės. Pirmoji santuoka buvo 54 poroms. Antroji santuoka – 11 porų (14 vyrų ir 11 moterų), trečioji – 1 moteriai.
Skyrius registruoja pats
B. Kopūstienė sakė, kad yra pasikeitusi santuokos nutraukimo tvarka. Visais atvejais šiuo metu dėl to reikia kreiptis tik į teismą. Įsigaliojus teismo sprendimui, Civilinės būklės aktų įrašų skyrius gauna iš jo apie tai informaciją ir faktą apie ištuoką įregistruoja. Anksčiau teismo sprendimu žmonės galėjo būti išsituokę, bet jų santuoka oficialiai nebuvo nutraukta, kol neišsiimdavo ištuokos liudijimo jų skyriuje. Tokiu būdu žmonos dažnai mėgdavo pagąsdinti vyrus. Dabar tokių žaidimų nebėra.
2005-siais rajone išsituokė 72 poros. Su vienu iš tėvų liko 20 vaikų iki 18 m. Du vaikus augino 22 išsituokusios poros, tris – 9. Šeimos griūtis jų atžalų gyvenime visuomet nelieka be pėdsakų.
Iš išsiskyrusių porų 54 vyrams ir 51 moteriai santuoka buvo pirmoji, 6 vyrams ir 9 moterims – antroji. Pagal amžių šios poros pasiskirstė taip: nuo 18 iki 25 m. – 13, nuo 34 iki 41 m. – 27, nuo 42 iki 49 m. – 14, nuo 50 iki 57 m. – 5 ir nuo 58 ir daugiau – 5 poros.
Taigi šeimyninių santykių krizę dažniausiai patiria į ketvirtą dešimtį amžiaus įžengę žmonės, išgyvenę santuokoje, ko gero, po 10 – 15 metų. Na, o artinantis senatvei dauguma porų aprimsta ir nebemato prasmės iš esmės keisti savo gyvenimo, o gal būna iš tų laimingųjų tarpo, radusių jame savo antrąją puselę.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ