Po kūdikio laidotuvių jauna šeima spėlioja: gal tie namai, į kuriuos prieš keletą metų atsikėlė, yra užkeikti? Ankstesniame būste susilaukę dviejų atžalų, šitame nedideliame namelyje jie kasmet prarado po kūdikį.
Netektis – kasmet
Monika, būdama 18-kos, pagimdė pirmą atžalą, po poros metų gimė dar vienas žmogutis. Su draugu jauna moteris norėjo trijų vaikų. Pernai gimė mergaitė. Deja, rugsėjo 20-osios naktį, ketverių mėnesių kūdikis užspringo ir mirė.
Ištikti nelaimės, tėvai nepalūžo: jie planavo dar vieną kūdikį, kuris pakeistų prarastą mažylę.
Dvidešimt trejų metų Monika pasakoja, kad šių metų vasarą gimusi mergaitė kartais susirgdavo. Prasidėjus žiemai, kosulio kamuojamą vaiką tėvai nuvežė pas kaimo bendruomenės slaugytoją. Ši patarė kreiptis į vaikų gydytoją pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Vaikas sveiko, ir gydytoja patarė nutraukti antibiotikų vartojimą, paliko tik lašus nuo slogos.
Pašnekovė nesusilaikė nuo kritikos: esą medikė neapdairiai nutraukė gydymo antibiotikais kursą. Tačiau, tęsdama pasakojimą, pati mama pripažino tą nelemtą vakarą nepastebėjusi jokių ligos požymių. „Mergaitė linksma žaidė, jai nebuvo temperatūros, – pasakojo Monika, – apie vidurnaktį dar pavalgė ir užmigo“. Pusę šešių ryto atsikėlusi pamaitint kūdikio, mama jį rado vežimėlyje mirusį.
Vaikų gydytoja sakė, kad šeima dėl sergančio vaiko kreipėsi prieš trejetą savaičių. Jam pasveikus, gydymas nutrauktas ir daugiau medikės pagalbos neprašyta.
Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas vaiko mirties priežasčiai nustatyti. Rezultatai, anot tyrėjų, paaiškės po keleto mėnesių.
„Mergaitė dar nekalbėjo, – graudindamasi kalbėjo pašnekovė, – bet jau kelis kartus buvo pasakiusi „mama“. Su devyneriais metais vyresniu sugyventiniu Monika sakė nebeplanuojanti turėti daugiau vaikų.
Ir užjaučia, ir įtarinėja
Kaimo bendruomenė gedėjo mažosios kaimo gyventojos, po laidotuvių kai kurie kaimynai padėjo paruošti gedulingus pietus. Kiti beatodairiškai smerkia poros gyvenimo būdą, jų namuose besirenkančias kompanijas, netvarką. Pati Monika citavo kitų, priešiškai nusistačiusių, kaimo žmonių mintį: esą ji gimdo vaikus, pasiima pašalpas ir marina juos.
Moteris su tokiu vertinimu, kurį ir „Mintims“ teko išgirsti ne iš vieno kaimiečio lūpų, niekaip nenorėjo sutikti. Motina kalbėjo su ašaromis akyse. O kūdikio tėvas netekties skausmą, prieš kelias dienas palaidojus dukrą, malšino alkoholiu.
Spėliojimai apie galimą verslą sunkiai suvokiami sveiku protu. Vis dėlto – apie skaičius. Vienkartinė pašalpa, gimus vaikui, – 1000 Lt. Jam mirus – 750 Lt. Ar gali būti tiek įkainojamas netekties skausmas?..
Pagalba – moralais
Seniūnijos socialinė darbuotoja nepanoro atskleisti, ar minėta šeima priklauso socialinės rizikos grupei. Ji žino, kad Monikos sugyventinis šiuo metu dirba. „Bet pinigų jiems vis neužtenka“, – sakė specialistė. Ji teigė, jog šeima gauna labdarą, kaip ir kitos paramos reikalingos šeimos, tačiau ne visada ateina iki seniūnijos jos pasiimti. Socialinė darbuotoja stebėjosi, kaip ketvirtą vaiką pagimdžiusi motina gali nesuprasti, kada vaikas serga ir pridūrė, kad ši šeima yra linkusi kaltinti kitus, o ne įvertinti savo poelgius.
Patys mirusio kūdikio tėvai sakė, kad prie pašalpų už vaikus dabar nemenkai prisideda Monikos draugo alga (1000 Lt). Jie tikino, jog stengiasi kiek įmanydami tvarkytis, rūpintis vaikais. Tiesa, malkos šią žiemą į jų kiemą dar neatkeliavo. Pora užtikrino – jau netrukus.
Jie taip pat reiškė nepasitenkinimą socialinių tarnybų darbu. „Socialinė darbuotoja atėjusi tik barasi, Vaikų teisių apsaugos tarnyba rūpinasi dėl vaikų pavardžių pakeitimo, bet niekas neklausia, kuo galėtų padėt, kokios mūsų problemos?“ – piktinosi Monika su draugu.
Globos ir rūpybos skyriuje buvo paaiškinta, kad parama šeimoms, vienišiems ar neįgaliems asmenims skirstoma metų pabaigoje. Seniūnijų specialistai informuoja apie tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Skyriaus vedėja Vanda Kareivienė gyrė kruopščią aptariamos seniūnijos socialinę darbuotoją. Jos manymu, ir minėta šeima turėjo būti pastebėta.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Nijolė Urbonavičienė tik užsiminė, kad toje šeimoje buvo lankytasi ne kartą. Anot pašnekovės, pagalba teikiama derinant su seniūnijos socialine darbuotoja, Globos ir rūpybos skyriumi. „Jei kam nors kyla įtarimų dėl darbuotojų nekompetencijos, gyventojai turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas ir mūsų atliekamas darbas bus patikrintas“, – sakė N. Urbonavičienė.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ