Žvėrių k. gyventojos Reginos Budreikienės auginamam jaučiui rugsėjo 21 d. būtų suėję vieneri metai. Tačiau 370 kg gyvulys to mėnesio pradžioje netikėtai nugaišo.
Dar prieš keletą dienų pamiškėje gyvenantis kaimynas matė, jog apie 10 val. vakaro prie jaučio vaikščioja nepažįstamas vyras. Iš galvijų bliovimo buvo galima suprasti, kad tai ne savas žmogus.
Reginos vyras Zigmas nuskubėjo į pamiškę pažiūrėti. Žalmargis buvo pririštas atokiau nuo visų gyvulių. Ryte augintinis atrodė visai prastai: galva persukta į šoną, išverstos akys, išsipūtęs vienas šonas. Sergantį gyvulį šeimininkai vakare parvedė namo, vėliau iškvietė veterinarijos gydytoją Vigilijų Balčiūną.
Tačiau ligos požymiai buvo neaiškūs, jautis nekarščiavo. Kaip pasakojo zootechnike dirbusi ir apie gyvulius nusimananti R. Budreikienė, iš gyvulio šnervių luposi žievė, jis tuštinosi krauju, atrodė lyg suparalyžiuotas. Jokie vaistai nuo galimo apsinuodijimo negelbėjo. Šeimininkė nesitikėjo, kad jautis staiga kris.
Vos grįžusi iš laukų ir radusi nugaišusį gyvulį, R. Budreikienė skubiai prapjovė jo kaklą, tvarte nubėgo kraujo. Netrukus ji surinko gyvulių supirkėjų numerį.
Paslaptingi
Norėdama paaiškinti, kaip surasti jos sodybą, moteris klausinėjo, iš kur jie atvažiuoja. Tačiau verslininkai nebuvo linkę to atskleisti. Tepasakė, kad nuo Biržų pusės. Atvykėliai klausinėjo apie jaučiui suleistus vaistus. Už nugaišusį gyvulį žadėjo 100 Lt. Artėjančio gimtadienio proga šeimininkė išsiderėjo dar 20 Lt.
Apsukrūs supirkėjai iš ausų išpjovė numerius. Šeimininkai dar spėjo pasidomėti, kur supirkėjai deda mėsą. Jie teigė turį lapių fermą. O dideliame šaldytuve laikomą skerdieną naudoja šunų maisto gamybai. Supirkėjai atmestinai užpildė dokumentus, užsirašė R. Budreikienės telefoną, adresą. Pakrovė gaišeną į priekabą ir išskubėjo.
Po kurio laiko Reginos vyrui paskambino Pasvalio r. policija ir detaliai klausinėjo apie apsilankiusius supirkėjus, kada krito jautis, kas prapjovė kaklą. Visai netrukus su Regina susiekę prekeiviai prašė, kad policijai ji sakytų, jog jautį papjovė patys supirkėjai.
Moteris minėjo nemažai abejonių sukėlusių detalių – tarsi pripjautų ar nugaišusių gyvulių supirkėjai norėtų likti nežinomi. Tačiau ramybės nedavė ir paslaptingas jaučio kritimas. Be to, jų kalytė, tvarte palakusi galvijo kraujo, staiga apsinuodijo ir, neilgai trukus, nugaišo po šienu. Kitas šuo taip pat apsirgo.
R. Budreikienė minėjo, jog neseniai Puponyse neaiškiomis aplinkybėmis šį rudenį krito karvė, Siaurių k. – net trys galvijai.
Jos pačios atveju liko neaišku, kas, prieš jaučiui susergant, buvo prie gyvulio prisiartinęs. Kodėl nugaišta gerai įmitę galvijai, o jų pasiimti tuoj pat atskuba supirkėjai?
Apie apnuodijimą – jokių žinių
Veterinarijos gydytojas V. Balčiūnas teigė nepastebėjęs padidėjusio gyvulių kritimo dėl apsinuodijimų. Nutikus tokiai nelaimei, ne visi augintojai praneša veterinarams ar susirūpina tyrimais, kurie nemažai kainuoja. Nustatyti, kuo gyvulys apsinuodijo labai sunku, juolab ištirti ar tai piktadarių darbas (tuo rūpinasi policija). Sergantį gyvulį bando gydyti veterinarai, tačiau neretai patariama nelaukti blogiausio ir parduoti skerdyklai. Maistui tokia mėsa vis vien nebetinkama.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kupiškio skyriaus gydytojas Mindaugas Papuška informavo, jog per šiuos metus rajone krito 52 galvijai. Dvidešimt devyniems iš jų paimtos smegenys kempinligės tyrimams. Iš 26 ištirtų atvejų ligos diagnozė nė vienam nepasitvirtino.
Anot specialisto, šį rudenį tarnyboje neužfiksuota, jog kristų apsinuodiję galvijai. Pavasarį toks įvykis Šimonių seniūnijoje buvo paaiškinamas: dvi karvės apsinuodijo nuo senų laikų prie fermos likusiomis trąšomis.
Dėl susirgusio augintinio, anot pašnekovo, būtina kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ir sekti jo nurodymais: gydyti gyvulį ar jį pjauti.
Galvijus pjovimui Panevėžio apskrityje superka dvi legalios skerdyklos: UAB „Agaras“ ir Baliūno įmonė. Gyvuliai skerstini tik ten.
Kritusius – tik po žeme arba į Rietavą
Nugaišę gyvuliai mūsų šalyje gali būti priimami ir utilizuojami tik UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Gyvulių transportavimo išlaidas padengia bendrovė. PVM mokantys ūkininkai turi padengti šį mokestį, kuris vėlai jiems grąžinamas. Į įmonę kreiptis telefonais 8-448 70249 bei 8-656 23139. Jie privalo atvykti per 24 val. Jei nepavyktų susitarti, gyventojai gali kreiptis į VMVT, kuri paragintų bendrovę.
Tai vienintelis teisėtas būdas atsikratyti nugaišusio gyvulio. Jį paimanti bendrovė dokumentuose nurodo, kur padedamas registruotas galvijas. Tarnybos pareigūnas perspėjo, kad tie, kurie parduoda kritusį gyvulį, rizikuoja negauti subsidijų. Galimas kelio galas – žmogus turės pats suvartoti tai, ką užaugins ūkyje.
Anksčiau ūkininkai galvijus privalėjo patys sunaikinti laidojant po žeme arba sudeginant. Tačiau duobės kasimas reikalauja sąnaudų.
Taigi kai kurie gyvulių augintojai ir dabar renkasi lengviausią kelią: paskambina spaudoje surastu gaišenos supirkėjų telefonu. Už įmitusį gyvulį gaunami nors keli vargani litai.
Nelegaliai veikianti supirkėjų firma slepia iš kur jie atvyksta ir kur panaudoja produkciją. Kad kritusių galvijų mėsa patenka ant vartotojo stalo, gydytojas M. Papuška buvo linkęs abejoti. Visos legalios prekyvietės turi išrašus apie produkciją: nuo augintojo iki gamintojo. Tačiau tarpuvartėse ar neoficialiuose turgeliuose prekiaujamų dešrų kokybė gali būti neaiški. “Jei visi vežtų į Rietavą, dvėseliena ant stalo tikrai nepatektų„, – teigė veterinarijos specialistas.
Gyvūnų maisto (“Pedegree„, “Chapi„) gamintojai taip pat nesuperka gaišenos. Minint Pasaulinę gyvūnijos dieną, akcentuota, kad ir mažieji augintiniai nusipelno ėsti ne nugaišusių galvijų mėsą.
Dvėseliena – šunims
Gaišenų supirkimu užsiimantis vyras telefonu sakė, kad nedarąs jokio verslo. Kadangi yra brangu šerti vokiečių aviganius, jis nusiperkąs pripjautų ar kritusių gyvulių. Tokių, anot pašnekovo, atsiranda vos vienas kitas per mėnesį. Jis sutiko, kad nėra drąsu savo augintinius penėti neaišku nuo kokios ligos kritusių gyvulių mėsa. Supirkėjas teigė girdėjęs, jog draudžiama naudoti nugaišusius galvijus, juos būtina sunaikinti. Tačiau jis pripažino, kad didelius šunis kitaip išmaitinti per brangu. Paprašytas pakomentuoti gyventojų nuogąstavimus dėl tyčia nuodijamų galvijų, atsakė: „Pirma kartą girdžiu tokius anekdotus“.
Prašo konsultacijos, o ne tyrimo
Kupiškio rajono policijos komisariato nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkė Egidija Šeškuvienė teigė, jog rugsėjo mėnesį pranešimų apie įtarimus dėl tyčinio gyvulių nunuodijimo neužregistruota. Apylinkės inspektorių veiklos grupės (AIVG) viršininkas Viktoras Sokas paantrino, kad žinių apie panašius nusikaltimus mūsų rajone nėra. Prieš ketverius metus, VMVT patvirtinus apie karvės apsinuodijimą Biliūnų k., aplinkybės buvo aiškinamos. Tačiau, anot pareigūno, labai sunku nustatyti galimus kaltininkus. Net ir pastebėjus svetimus žmones prie gyvulių, vargu ar galima jiem inkriminuoti tyčinį svetimo turto sunaikinimą. Žinoma, pasigirsta kalbų, jog kai kuriais atvejais galėjo pakenkti kerštaudami kaimynai. Dėl neaiškių aplinkybių ar galimų versijų žmonės kreipiasi asmeniškai į apylinkės tyrėjus ir klausia patarimo, tačiau konkretūs pranešimai nėra užregistruojami.
AIVG viršininko teigimu, per reidus mūsų rajone nėra įkliuvę nelegalūs nugaišusių gyvulių supirkėjai.
Galbūt firmų atstovams, kaip ir aukščiau aptartu atveju, pavyksta įrodyti, jog gabenamą gyvulį jie pjovė savo rankomis. Ar tos pačios rankos ganyklose paberia nuodų, belieka tik spėlioti.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ