Parūstaudami ant žemelės, jog kol kas maža iš jos ekonominės naudos, neretai su giminaičiais pasipykdami dėl jos dalybų, o su kaimynais – dėl jos ribų, paburnodami ant valdininkų, jog per lėtai vykdomas žemės nuosavybės atkūrimas, vis dėlto jau matome akivaizdžius šio proceso rezultatus. Kokie jie iš tikrųjų? Dabartinę situaciją paprašėme apibūdinti Panevėžio apskrities rajono žemėtvarkos Kupiškio skyriaus vedėją Mariją Bidlauskienę.
Žemė natūra jau sugrąžinta
Pašnekovė akcentavo, jog apie rajone atliktą žemės reformą įprasta kalbėti skaičiais. Tačiau verta prisiminti, jog šis darbas buvo rutuliojamas keliais būdais – turėtos valdos grąžintos natūra, lygiaverčiais atkeliamais sklypais, įforminant asmenines ūkio valdas, kurios buvo įsigytos už čekius ar dengiamos atsikeliama nuosava žeme. Jau vyksta ir valstybinės žemės pardavimas. Beje, žemės nuosavybės grąžinimas natūra jau baigtas. Nuo žemės reformos pradžios 1991 metais iš viso buvo gauta 14244 asmenų prašymai atkurti žemės nuosavybę. Jie pretendavo į 82239 hektarus žemės. Per keturiolika reformos metų patenkinta 96,68 proc. prašymų. Savininkų žinioje pastaruoju metu yra 60430 hektarų žemės. Su daugiau kaip 19 tūkst. hektarų žemės buvusiais savininkais yra atsiskaityta kompensacijomis už valstybės išperkamą jų žemę, vertybiniais popieriais ar mišku. Tokiomis galimybėmis pasinaudojo 3246 asmenys, kurių valdos buvo Kupiškio rajone. Čia skyriaus vedėja pabrėžė, jog apsisprendusieji gauti už žemę valstybės kompensaciją turėjo galimybių keisti savo apsisprendimus. Pageidavusieji piniginės išmokos nesijaučia nuskriausti, nes šis atsiskaitymas yra indeksuojamas pagal Vyriausybės patvirtintos komisijos nustatomą infliacijos koeficientą. Ši tema pokalbyje net išplėtota.
Pirmenybę išmokai lemia ir pretendento sveikata
Pagal žemės savininkų apsisprendimą gauti valstybės kompensaciją už jiems priklausančią žemę, mūsų rajonui buvo priskaičiuota 28,7 mln. litų valstybės lėšų. Iš pradžių šis procesas vyko lėtokai, tačiau praėjusiais metais atsiskaitymas su žmonėmis labai pasistūmėjo, nes Kupiškio rajonui tokiems atskaitymams teko 8,7 mln. litų. Šiemet, pagal veikiančią atsiskaitymo su žemės pardavėjais valstybei tvarką, gauta 2,4 mln. litų. Tad iki šiol kompensacių išmokėta 15,4 mln. litų arba 53,6 procento.
M. Bidlauskienė atkreipė dėmesį į tai, jog valstybės išmokas už žemę pasirinkusiems asmenims labai pagerėjo situacija, nes jie kompensacijas gali gauti ir anksčiau, negu nustatytas galutinis terminas. Šie pretendentai – paprastai yra garbaus amžiaus žmonės, neretai besiskundžiantys sunkiais negalavimais, o gydymui stokojantys pinigų. Dabar patvirtintame gauti kompensaciją pirmumo tvarka ligų sąraše – bent 33 atvejai. Keletas jų – kai kompensacijos už žemę priklausanti suma išmokama visa iš karto. M. Bidlauskienės nuomone, šeimos gydytojams turi būti žinoma, kokių ligų atveju žmogus turi pirmumo teisę gauti kompensaciją už žemę, ir tokiam pacientui turėtų pasiūlyti atitinkamą pažymą apie ligą.
Išmokoms už žemę pagal ligų sąrašą šiemet rajonui skirta 300 tūkst. litų ir nėra jokios abejonės, kad jų neužtektų visiems pretendentams. Tik nereikėtų painioti vieno dalyko – pirmumo gauti kompensaciją teisę turi tik žemės savininkas. Kompensacijos paveldėtojas ją gauna pagal jam priklausančią tvarką.
Likusiems darbams – dveji metai
Rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja M. Bidlauskienė sakė, jog dabar esama nuostatos, kad svarbiausieji žemės reformos darbai Lietuvoje turėtų būti baigti iki 2007 metų spalio 1-osios. Rajone yra galimybių tai padaryti, tačiau esama ir trukdžių.
Pastaruoju metu reformos vykdymo darbams skiriama pakankamai lėšų. Šiemet jiems finansuoti gauta 410 tūkst. litų, nors buvo galimybių jų atlikti ir už 70 tūkst. litų daugiau. Finansavimas sumažintas, nes paskaičiuota, jog matininkai tiek darbų nepajėgs atlikti. Trukdo jiems darbą ir žemės savininkų atsainumas – yra nesirūpinančių pateikti reikiamus dokumentus, nesusitvarkančių paveldėjimo dokumentų, neatvykstančių pagal kvietimus susipažinti su paruoštais valdų projektais. Pretendentų, kurių žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai dar neparuošti, yra per šešis šimtus, jų būsimos valdos sudarys 2732 hektarus.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ