Šiemet Kupiškio rajone grėsmingai daugėja pasiutligės, kurios židinių buvo ir atsiranda visose seniūnijose, atvejų. Gyventojai raginami susirūpinti ir saugoti save bei savo gyvūnus nuo šio pavojingo susirgimo. Viena iš pagrindinių prevencijos priemonių – naminių gyvūnų, ypač kačių ir šunų, vakcinavimas. Tačiau, pasak veterinarines paslaugas teikiančios UAB “Stalgvita” veterinarijos gydytojų, gyvūnų vakcinacija žmonės dažniausiai susirūpina tik tada, kai susirgimo grėsmė jau atsėlina į jų kiemą ar paliečia gyvenančiuosius aplinkui.
UAB “Stalgvita” specialistai pastebi, jog skiepyti nuo pasiutligės savo gyvūnus žmonės suskumba tik po įvykio, pasklidus žiniai, jog toje vietovėje kas nors nutiko. Deja, kartais toks jų rūpestis būna jau pavėluotas. Minėtos įmonės klientams išrašomi vakcinacijos dokumentai, išduodami pažymėjimai. Smulkiųjų gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės kainuoja kiek daugiau nei 4 Lt, galioja metus laiko.
“Kelerius metus iš eilės buvo atliekama oralinė laukinių gyvūnų pasiutligės vakcinacija, jaukus mėtant iš lėktuvo. Efektas žymus. Dabar šiam tikslui nebeskiriama lėšų, o pasiutlige užsikrėtusių laukinių gyvūnų aptinkama vos ne kas savaitę”, – sakė UAB „Stalgvita“ dirbantis veterinarijos gydytojas Stasys Sriubikė. Gegužės mėnesį sukako dveji metai nuo šios įmonės įsikūrimo. Visas veterinarijos paslaugas (gydymas, operacijos, vakcinacija, ženklinimas, konsultacijos ir pan. ) teikia keturi specialistai: jau minėtas S. Sriubikė, Algirdas Tarailis (direktorius), Banga Žalnieriūnienė, Vigilijus Balčiūnas.
Veterinarijos gydytojų aptarnaujama zona – kone visas rajonas. „Didieji ūkininkai stengiasi “pereiti” pas mus, kadangi esame PVM mokėtojai“, – pabrėžė S. Sriubikė. Kadangi atstumai dideli, veterinarai neišvengiamai jaučia augančių kuro kainų pasekmes. Kol kas jų teikiamų paslaugų kainos nekinta, tačiau jei benzinas ir toliau brangs, veterinarai bus priversti į tai reaguoti. UAB „Stalgvita“ darbuotojai paneigė mitą, jog gydytojai gerai gyvena. Žmonės neturi pinigų, už į pienines nešamą pieną tegauna juokingas sumas. Todėl ir visiems žinomame pastate – buvusioje Kupiškio skerdykloje – įsikūrę veterinarai patalpas įsirenginėja nelengvai. Tačiau jau dalis pastato švyti naujumu. Ateities perspektyvose čia numatoma įkurti ir smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydyklą.
Į veterinarus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl galvijų, kiek rečiau – arklių, kiaulių negalavimų. Po krušos į UAB “Stalgvita” su sužalojimais buvo atnešta nemažai gandrų, pernai šios įstaigos veterinarams teko gydyti ne vieną nusilpusią, rapsais apsinuodijusią stirnaitę. Tarp šios įstaigos veterinarų pacientų buvo ir papūgėlių, povas, smiltpelė. “Ką norit darykit, bet kad gyventų”, – B. Žalnieriūnienė prisiminė pastarąjį gyvūnėlį atnešusio kliento prašymą. Deja, senatvės sulaukusiems gyvūnams veterinarai antros jaunystės suteikti negali.
Su keturkojais draugais – šunimis, katėmis – į UAB “Stalgvitą” žmonės neretai skuba dėl įvairių traumų, šunų senatvės problemų, pvz., auglių. Populiari paslauga – medikamentinis ar chirurginis kontracepcijos būdai. Tai saugios ir efektyvios priemonės išvengti nepageidaujamo ir nekontroliuojamo kačių ir šunų dauginimosi. Netrūksta norinčiųjų savo augintiniams atlikti kosmetines operacijas – kirpti ausis, uodegas, tačiau, nors mums dar neįsivaizduojamas ilgauodegis rotveileris ar nulėpausis dobermanas, Europos Sąjungos (ES) reikalavimai tai daryti draudžia. UAB “Stalgvita” turi licenziją ženklinti šunis implantuodami mikroschemas, tačiau kol kas šią paslaugą teikti įstaigai yra nuostolinga, kadangi per metus į užsienį norima vežtis vos pora gyvūnų. Veterinarai pastebi, jog, kol vieni rūpinasi savo augintinių sveikata, kiti be sąžinės graužaties jų atsikrato. Šunų ženklinimo ir registravimo sistema padėtų nustatyti valkataujančių gyvūnų savininkus, pasimetusius gyvūnus grąžinti šeimininkams.
Iš įsimintinesnių S. Sriubikė paminėjo Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje laikomų stručių atvejį. Šie smalsūs gyvūnai neatsisako į savo skrandį susikimšti visa, kas blizga – akmenis, geležis, vinis, net rankinį laikrodį ir pan. “Buvo laikas, kai kone kas mėnesį vis po vieną strutį skrosdavom”, – prisiminė S. Sriubikė. Veterinarų praktikoje pasitaiko ir kuriozinių atvejų – žmonės jų reikalauja padidinti pieno kainas, priekaištauja, jog nemoka subsidijų. Tokiems klientams tenka kantriai aiškinti, jog šie kreipiasi ne į tą instituciją.
Kaip sakė S. Sriubikė, kartais kyla nesusipratimų dėl gyvulių ženklinimo. Štai laiko žmogelis karvę, tačiau dokumentuose ji vis dar telyčia, kadangi atsivestas veršiukas buvo suvalgytas neįregistruotas. Didysis darbymetis, pasak veterinarijos gydytojo, prasideda pavasarį, jau nuo vasario, pasipilant “naujagimiams”. Veterinarai neslepia, jog skubėti suteikti pagalbą jie turi būti pasirengę bet kuriuo paros metu – esant sudėtingam gyvūno gimdymui, prasidėjus paralyžiui ryto laukti negali.
UAB “Stalgvita” atlieka ir mėsos – šernų, kiaulių – tyrimus. Dėl šernienos kokybės dažniausiai kreipiasi medžiotojai, o štai kiaulę papjovę žmonės nesuka sau dėl to galvos, klaidingai galvodami, jog jų auginamą gyvulį ligos aplenkia. Šiemet pirmi metai, kai pieną pristatant į supirkimo punktus nebereikia tirti galvijų kraujo. Tačiau veterinarai šiuos tyrimus rekomenduoja atlikti perkant, parduodant gyvulius. “Dabar tikriname kaip atrodo pieno ūkiai, kaip jie atitinka ES reikalavimus, kurie ganėtinai dideli”, – pasakojo S. Sriubikė, pastebintis smulkiųjų ūkių mažėjimo tendencijas.
Pašnekovai apgailestavo, jog, siekdami sutaupyti, stengdamiesi gyvūną išgydyti savo jėgomis, žmonės į specialistus neretai kreipiasi pavėluotai.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ